Žemiau pateikiame 2012 metų sausio 19 dieną vykusios “Ketvirtinės finansų rinkų apžvalgos” pirmos dalies medžiagą, kurioje buvo kalbama apie visų 2011 metų bei 2012 metų pradžios įvykius finansų rinkose, analizuojami makroekonominių indikatorių parodymai, finansų rinkų sezoniškumas bei inercija, aptariami Synergy Finance strategijų parodymai.
Prezentacijos pabaigoje buvo pateiktos išvados bei atliktas mažas eksperimentas, t.y. padarytas “statymas“, kad viena iš Synergy Finance strategijų (SF Momentum) per sekančių 12 mėnesių laikotarpį sugeneruos teigiamą kainos pokytį, kuris gali siekti net +23.9%! Reikėtų iš karto pabrėžti, kad tai tikrai nėra rekomendacija, tačiau tik spėjimas naudojant istorinius paskaičiavimus. Tik praėjus 12 mėnesių bus galima vertinti tokio spėjimo teisingumą. Norintys sekti šią ar kitas strategijas gali prenumeruoti “Mėnesinį investicinį tyrimą” (iki kitos savaitės pabaigos metinei tyrimo prenumeratai yra taikoma 50% nuolaida) arba apsilankyti kituose mūsų organizuojamuose renginiuose.
Pastarieji 6 – 12 mėnesių pasaulio investuotojams tikrai nebuvo patys lengviausi ir pelningiausi, o ypač tiems, kurie investuoja į besivystančias rinkas (šis regionas ypač populiarus tarp Lietuvos investuotojų dėl tariamai “didelio potencialo”). Tuo tarpu besivystančias rinkas analizuojant giliau galima pastebėti, kad tarp jų blogiausiai sekėsi tokioms šalims kaip Indija ir Turkija (be abejo, buvo ir mažesnių šalių kurioms sekėsi dar prasčiau, tačiau mes koncentruojamės į stambiausias). Kol kas galima drąsiai teigti, kad tiek bendrai besivystančios rinkos, tiek minėtos dvi šalys kol kas yra “meškų” rinkoje, tačiau ką tai reiškia ir kaip turėtų elgtis investuotojas. Šiame straipsnyje kaip tik trumpai pažvelgsime būtent į šių dviejų šalių akcijų indeksus bei iškelsime kelis elementarius klausimus.
Visų pirma Indija. Kaip Indijos akcijų indeksą pasirinkome JAV biržoje listinguojamą Indijos ETNą (INP) – iPath MSCI India Index ETN. Žvelgiant į žemiau pateiktą grafiką galima aiškiai pastebėti, kad ši rinka gana stipriai atsitiesė nuo 2009 metų kovo mėnesio “dugno”, tačiau prieš maždaug 14 mėnesių, t.y. 2010 metų lapkritį (apvesta raudonu kvadratu), analizuojama rinka pasiekė pastarųjų 3 metų piką ir nuo to laiko jau spėju pasikoreguoti daugiau nei 40%!!! Per pastaruosius 14 mėnesių tik 4 buvo teigiami, na o tai be abejo yra būdinga “meškų” rinkai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 12 mėnesių slenkantį vidurkį (žalia linija). Jei šį indikatorių būtume naudoję kaip tendencijos filtrą, tai pirmą signalą būtume gavę dar 2011 metų sausio mėnesį, o blogiausiu atveju iš Indijos akcijų rinkos būtume pasitraukę 2011 metų liepos mėnesį (po to analizuojama rinka dar smuko 32%). Šiuo metu, kaip jau minėjau, rinka nuo pastarojo piko yra pasikoregavusi maždaug 40%, na o pagal istorinius pavyzdžius bei elementarią logiką, tai tikrai yra geras momentas pradėti dairytis pirkimų.
Antra rinka būtų Turkija. Kaip Turkijos akcijų indeksą pasirinkome JAV biržoje listinguojamą Turkijos ETFą (TUR) – iShares MSCI Turkey Index Fund. Žvelgiant į žemiau pateiktą grafiką galima aiškiai pastebėti, kad ši rinka, kaip ir Indijos, gana stipriai atsitiesė nuo 2009 metų kovo mėnesio “dugno”, tačiau taip pat prieš 14 mėnesių, t.y. 2010 metų lapkritį (apvesta raudonu kvadratu) pasiekė pastarųjų 3 metų piką ir nuo to laiko jau spėju pasikoreguoti net 50%!!! Per pastaruosius 14 mėnesių tik 2 buvo teigiami, o tai yra ypač neigiamas ženklas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 12 mėnesių slenkantį vidurkį (žalia linija). Jei šį indikatorių būtume naudoję kaip tendencijos filtrą, tai pirmą signalą būtume gavę dar 2011 metų sausio mėnesį, o blogiausiu atveju iš Turkijos akcijų rinkos būtume pasitraukę 2011 metų gegužės mėnesį (po to analizuojama rinka dar smuko 35%). Šiuo metu, kaip jau minėjau, rinka nuo pastarojo piko yra pasikoregavusi maždaug 45%. Vėlgi, pagal istorinius pavyzdžius bei elementarią logiką turėtų būti geras momentas pradėti dairytis pirkimų. Tačiau šioje vietoje norėčiau pabrėžti, kad vien tas faktas, kad rinka ar akcija daug pasikoregavo, dar nereiškia kad yra geras momentas investuoti, manau kad reikėtų sulaukti bent kelių teigiamų ženklų. Na o bendrai investuotojas turėtų sau atsakyti, kiek rizikos jis gali prisiimti jei jo analizė yra klaidinga,
Investuojantiems į besivystančias rinkas dar norėčiau paminėti kelis labai svarbius faktus: 1] ilgalaikėje perspektyvoje (20 metų ir daugiau) besivystančių rinkų indeksas gal ir pasieks 1 – 2% procentais didesnę metinę grąžą nei išsivysčiusios rinkos, tačiau tikėtis daugiau manau būtų nerealu; 2] trumpuoju laikotarpiu besivystančių rinkų indekso svyravimai yra daug didesni nei išsivysčiusių šalių, jau nekalbant apie atskiras besivystančias šalis; 3] siekiant uždirbti didesnę metinę grąžą, t.y. 12 – 15% ir daugiau, belieka taikyti aktyvias strategijas, t.y. “parsiduoti brangiai” ir vėl “pirkti pigiai”, tačiau kiekvienas naudojantis tokią strategiją turėtų savęs paklausti, kokia tikimybė, kad aš pastoviai tą sugebėsiu daryti sėkmingai, kokius komisinius ir kitus mokesčius aš sumokėsiu taikydamas tokią strategiją, ir galiausiai ar man tai apsimokės.
Na ir pabaigai, ar 40 – 50% korekcija nuo piko jau reiškia “pigu”? Tegul kiekvienas atlieka savo analizę ir priima asmeninį sprendimą. Mano noras šioje vietoje buvo išskirti kelias rinkas, kurios kažkada buvo labai populiarios, tačiau šiuo metu yra aiškioje “meškų” rinkoje ir išgyveno santykinai didelę kainų korekciją. Aš asmeniškai šiuose grafikuose kol kas arba iš viso nematau arba matau per mažai teigiamų ženklų, tačiau gali būti taip, kad vieno ar kelių mėnesių begyje viskas pasikeis. Tačiau tokiais atvejais visada reikia prisiminti, kad būtent prasti periodai, kai vyrauja investuotojų baimė ir pesimizmas, finansų rinkose vyksta “akcijos ir išpardavimai” ir kad tokie periodai labai dažnai būna geras metas pelningoms ilgalaikėms investicijoms.
Turbūt visiems kartas nuo karto tenka užmesti akį į traders.lt esančią Lietuvoje platinamų fondų rezultatų suvestinę. Paprastam investuotojui tai neturėtų būti dažnas užsiėmimas, bet retkarčiais žvilgtelėti kokia yra bendra situacija tikrai yra pravartu. Tačiau investicijų valdytojui, kuriam tenka modeliuoti strategijas ir prižiūrėti kitų žmonių investicijas, tokie “žvilgtelėjimai” yra kur kas dažnesni .
Šie metai tikrai nebuvo lengvi mūsų strategijoms, tačiau lengvi jie nebuvo ir aukščiausio lygio valdytojams (ištrauka iš bloomberg’o):
“It was a year prognosticators would sooner forget. Pimco’s Bill Gross got the direction of interest rates wrong, while hedge fund billionaire John Paulson had the worst year of his career. Mutual fund investing stars of past years, such as Fairholme’s Bruce Berkowitz and CGM’s Ken Heebner, saw their portfolios fall to the bottom of the pack. Economists did no better. According to Goldman Sachs, the consensus growth forecast for U.S. gross domestic product in the first three-quarters of 2011 was too optimistic by 1.6 percentage points, the widest miss in 14 years.”
Jeigu Hedge fondus laikysime ta vieta, kurioje “nusėda” šviesiausi protai ir geriausiai apmokami valdytojai, pravartu pažvelgti, kaip jiems sekėsi įveikti 2011 metų linksmuosius kalnelius:
Matome, jog vienas populiariausių pasaulyje hedge fondų rezultatus apibūdinančių indeksų – HFRX Global Hedge Fund Index, 2011 metais krito beveik -9%. Tačiau jeigu pažvelgsime į HFRX Equity Hedge Index, pamatysime, jog šioje kategorijoje valdytojams sekėsi itin prastai, t.y. -19,10%. Ne stebuklai, švelniai tariant (ypač turint omeny, jog pasaulio akcijų ETF’as ACWI šiais metais krito “tik” -7,83%).
Stebuklų mažai yra ir Lietuvos padangėje, nes vidutinis Lietuvoje platinamas akcijų/mišrus/fondų fondas (skaičiavimai Synergy Finance, duomenys traders.lt) 2011 metais krito apie -17%. Taigi net ir prasčiausiai iš SF strategijų pasirodžiusi Yield Curve strategija (-13,87%) aplenkė daugiau nei pusę fondų rezultatų.. Žemiau pateiktame paveiksle, pavaizduoti 149 Lietuvoje platinamų fondų (akcijų fondų, mišrių fondų ir fondų fondų) ir SF strategijų 2011 metų rezultatai (paspaudus ant paveiksliuko atsiranda mažiau “sulietas” grafikas) :
Kadangi savo tyrimuose į strategijų rezultatus komisinių išlaidų neįtraukiame (nes kiekvienam investuotojui jos yra skirtingos, pvz. su 10000$ portfeliu prekiaujant per Interactive Brokers, metinės išlaidos sudaro 120$ (1.2%), tuo tarpu prekiaujant su 100000$ – 0.12%..), šiame paveiksle SF strategijų rezultatai apskaičiuoti pritaikius 2% valdymo mokestį (t.y. sumažinti 2%). Dar viena korekcija, kurią reikėjo atlikti norint teisingai pasilyginti, buvo valiutos suvienodinimas. Dauguma fondų Lietuvoje savo vienetus apskaito litais/eurais, tuo tarpu mūsų rezultatai yra rodomi JAV doleriais. Kadangi euras prieš JAV dolerį 2011 metais nukrito -3.13%, atitinkamai buvo sumažinti ir eurais/litais apskaitomų fondų rezultatai. Taigi atlikus šias korekcijas, SF strategijų rezultatus galime drąsiai lyginti su fondų rezultatais.
Iš paveiksliuko matome, jog mėlynais stulpeliais pažymėtos Synergy Finance (SF) strategijos randasi arčiau kairiojo krašto, o tai reiškia, kad net ir prasčiausiai pasirodžiusi SF Yield Curve strategija aplenkė daugiau nei pusę (54%) traders.lt esančių akcijų/mišrių/fondų fondų. Tuo tarpu geriausiai šiais metais pasirodžiusi SF Seasonal strategija aplenkė 89% fondų.
Rinkoje vykstant dideliam neapibrėžtumui (kokie ir buvo 2011 metai), tokie rezultatai neturėtų smarkiai stebinti, nes SF strategijos buvo konstruojamos atidžiai atsižvelgiant į rizikos valdymo principus, taigi ne nuostabu, jog ir kritimai šiais metais buvo gerokai mažesni nei “tradicinių” investicinių fondų.
Be abejo atsiminti reikia ir tai, kad tokiais momentais, kai rinkoje stebėsime įspūdingus šuolius (kurie dažnai seka po “įspūdingų” kritimų), SF strategijos “triženkliais” prieaugiais greičiausiai negalės pasigirti (geriausias visų laikų metinis rezultatas tarp SF strategijų būtų pasiektas 1989 metais: SF Momentum +39.47%). Tačiau jeigu į investavimą žiūrite ne kaip į lošimą, o kaip į racionalų ir iš anksto suplanuotą bei periodiškai prižiūrimą procesą ilgalaikiam kapitalo prieaugiui generuoti, turbūt sutiksite, jog galima rasti ir pigesnių bei sveikatai mažiau kenkiančių adrenalino šaltinių nei finansų rinka .
Sėkmingų investicijų!
It was a year prognosticators would sooner forget.
Pimco’s Bill Gross got the direction of interest rates wrong, while hedge fund billionaire John Paulson had the worst year of his career. Mutual fund investing stars of past years, such as Fairholme’s Bruce Berkowitz and CGM’s Ken Heebner, saw their portfolios fall to the bottom of the pack. Economists did no better. According to Goldman Sachs, the consensus growth forecast for U.S. gross domestic product in the first three-quarters of 2011 was too optimistic by 1.6 percentage points, the widest miss in 14 years.
Jei manęs kas paklaustų, kaip aš vertinu 2011 metus investavimo prasme – atsakyčiau, kad metai buvo šiek tiek neramūs (Japonijoje įvykęs žemės drebėjimas, JAV kredito reitingo sumažinimas, Europos skolų krizė ir pan.), tačiau ypač didelės tragedijos neįvyko. Tuo tarpu daugumai Lietuvos investuotojų, kurie gana stipriai “propoguoja” investavimą į besivystančių rinkų akcijas, 2011 metai turėtų asocijuotis su gana dideliu nuostoliu (besivystančių šalių akcijų indeksas per 2011 metus prarado net 18% vertės).
Šioje vietoje iš karto noriu pabrėžti diversifikavimo arba investicijų portfelio išskaidymo tarp pagrindinių turto klasių svarbą. Kas 2011 metų pradžioje galėjo tiksliai pasakyti, kad per šiuos metus geriausia investicija iš pagrindinių turto klasių bus JAV vyriausybės obligacijos (JAV vidutinio terimo obligacijos per 2011 metus pabrango net 15.66%), tuo tarpu pati blogiausia investicija bus industriniai metalai (-23.66%)?
Taip pat iš žemiau pateiktos lentelės galima pastebėti, kad pirmame dešimtuke dominuoja įvairios obligacijos arba valiutos, kaip pavyzdžiui Japonijos jena (+5.08%) arba Australijos doleris (+3.97%). Tuo tarpu iš visos šios masės išsiskiria tik auksas (+9.74%) ir JAV nekilnojamas turtas (+8.63%). Tarp prasčiausiai pasirodžiusių turto klasių sutinkame daugumą akcijų bei žaliavų rinkų, kaip pavyzdžiui sidabrą (-10.74%) arba agrokultūras (-10.73%).
Jau kurį laiką mintys sukosi apie grynųjų pinigų pozicijas tendencijos filtrą naudojančiose strategijose: SF Timing, SF OECD CLI, SF Yield Curve ir SF Seasonal (jų signalus skelbiame mėnesiniame tyrime – “Taktinė turto alokacija”). Kadangi pagal mūsų skaičiavimus, pagrindinės turto klasės teigiamoje tendencijoje praleidžia apie 70-80% viso laiko, likusią 20-30% laiko dalį laikydavome grynus pinigus. Tačiau su kiekvienais mokymais, iš dalyvių sulaukiant užklausimų “ar yra kokia nors alternatyva gryniems pinigams?”, nori nenori šį klausimą teko panagrinėti iš esmės.
Visų pirma reikia suprasti pačią strategijų filosofiją, kuri paprasčiausiai susiveda į tris žodžius – taktinė turto alokacija. Kadangi įvairiais periodais (pvz. pakilimo/nuosmukio metu) investuotojai elgiasi skirtingai (godumas/baimė), skirtingas būna ir pagrindinių turto klasių kainų kitimas. Kalbant apie grynųjų pinigų pozicijas, esminis momentas čia yra tas, jog “sudėtingais” momentais, kurie dažniausiai pasireiškia stambesniais daugelio turto klasių kainų kritimais, pinigai plaukia į “saugius” instrumentus. Turbūt neverta būtų ginčytis, jog grynieji pinigai šioje grandinėje atlieka pačio saugiausio instrumento vaidmenį (aukso gerbėjai čia greičiausiai su manimi nesutiks), taigi “sudėtingais” momentais grynieji pinigai portfelyje būna “aukso” vertės ( :] ). Tačiau tai yra pats konservatyviausias variantas ir labai natūraliai iškyla klausimas “ar mes iš tiesų norime būti tokie konservatyvūs?”. Kaip ir daugelyje gyvenimiškų situacijų – viskas priklauso nuo turimų alternatyvų, o čia aš matau tik vieną alternatyvą – obligacijos. Kadangi mums reikia ramaus instrumento, be abejo ilgo laikotarpio (20+ metų) obligacijos netinka (pasižiūrėjus į jų svyravimus, ramybe tikrai nekvepia . Taigi lieka tik keli “padorūs” variantai, tai BND arba BSV ETF’ai. Kadangi savo strategijose jau naudojame BND, paprastumo dėlei BND naudosime ir čia.
Taigi esminis klausimas dabar yra: “kokie rezultatai gaunasi jeigu grynųjų pinigų poziciją pakeistume į BND?”. Kad atsakyti į šį klausimą, visų pirma reikia prisiminti, kokie rezultatai gaunasi, kai turto klasei perėjus į neigiamą tendenciją (kaina krenta žemiau slankaus vidurkio (SMA)), laikome grynus pinigus:
Taigi matome, jog absoliuti dauguma variantų leidžia pasiekti didesnio pelningumo/rizikos (CAGR/maxDD) santykio nei turto klases laikant ištisai. Tačiau pasitaikė ir tokių variantų, kurie pridėtinės vertės nesugeneravo (raudoni langeliai; reikšmė mažesnė nei “Be SMA” stulpelyje). Sekančioje lentelėje pavaizduoti rezultatai, jeigu kainai kritus žemiau įvairių periodų slankaus vidurkio (SMA), laikome ne grynus pinigus, o Barclays Capital U.S. Aggregate Bond Index’a (arba jį atkartojantį ETF’a – BND):
Matome, jog situacija ženkliai pagerėjo (pelningumo/rizikos santykis vidutiniškai padidėjo ~1,8 karto) ir jau raudonų langelių nebeliko, t.y. absoliučiai visi variantai ženkliai pagerina strategijų efektyvumą. To priežastis yra gana logiška ir paprasta. Tai matome iš sekančios lentelės, kurioje yra pavaizduoti vidutiniai BND metiniai pokyčiai (annualized monthly returns), kai kitos turto klasės randasi neigiamoje tendencijoje (kitaip tariant, kaip sekasi BND, kuomet visur kitur vyksta “neramumai”):
Kairiausias stulpelis rodo, jog paprastai BND per metus auga 8.1%, tačiau tais periodais, kai kitos turto klasės randasi žemiau savo slankiųjų vidurkių, BND auga kiek daugiau (kai kuriais atvejais dvigubai, pvz. kai VEA yra žemiau savo 8 mėnesių slankaus vidurkio (SMA 8), BND metinė grąža siekia 16.36%).
Taigi trumpai tariant, rezultatai džiugina (sakyčiau net yra geresni nei galėjau tikėtis), todėl nuo šiandien (2012 01 02) Synergy Finance strategijose: SF Timing, SF Yield Curve, SF OECD CLI ir SF Seasonal (SF Momentum tas negalioja, nes slankieji vidurkiai joje nėra taikomi), grynųjų pinigų pozicijos nebelieka, vietoje jos naudosime BND ETF’ą.
Dėl šio efekto SF strategijų metinis pelningumas “statistiškai” padidėja apie 1-2%. Labai geras rezultatas, turint omeny, jog vidutiniškai mes tikimės uždirbti apie 10-12% per metus. Ar taip bus ir toliau, parodys laikas :]
.
