1. Filosofija

I Prielaida. Manome, jog didžiąją dalį rinkos dalyvių sudaro „Neracionalūs“ investuotojai, t.y. tokie dalyviai kurių sprendimus įtakoja subjektyvūs kriterijai arba kriterijų iš viso nėra. Galimi „Neracionalių“ investuotojų pavyzdžiai:

• Į lyginamąjį indeksą orientuoti Investiciniai fondai. Pvz., vykstant didesnėms rinkų korekcijoms, atsiranda vis daugiau fondo dalyvių, kurie pageidauja parsiduoti turimus fondo vienetus. Esant stabiliam likvidumui rinkose, fondai dažniausiai su didelėmis problemomis pardavinėjant pozicijas nesusiduria, tačiau istorija rodo, jog likvidumas susitraukia būtent tada, kai rinkos yra kritimo stadijoje. Taigi vykstant akcijų rinkų griūčiai ir daugėjant parsiduoti fondų vienetus norinčių dalyvių, fondo valdytojai privalo mažinti fonde laikomas pozicijas. Dauguma fondų naudoja specialią programinę įrangą, kuri yra atsakinga už proporcingą turimų pozicijų išpardavimą, tačiau krizinėse situacijose rinkoje gali nepakakti paklausos, kuri leistų tai sėkmingai atlikti. Tuomet fondo valdytojai yra priversti parduoti didesnę tų pozicijų dalį, kurios yra likvidžios, o tai jau nėra strateginis sprendimas. Tokioje situacijoje fondas nukrypsta nuo strategijos ir kurį laiką yra priverstas veikti neracionaliai.

• Neprofesionalūs finansų rinkų dalyviai, kurių sprendimus įtakoja neracionalūs veiksniai. Pvz., investuotojas, kuris savo sprendimus atlieka pagal konsultanto, kurio atlygis nėra susietas su rezultatu, rekomendacijas rizikuoja, jog konsultanto nuomonė gali būti įtakojama komisinių. Žmogiškasis faktorius dažnai lemia tai, jog rekomenduojama/parduodama tai, kas rekomenduojančiajam generuoja didžiausią materialinę ar nematerialinę grąžą. Kita vertus, jeigu sprendimai priimami remiantis rekomendacijomis, kurių patikimumo nėra įmanoma kiekybiškai įvertinti (rekomendacijos teikėjas neturi realių ar modelinių istorinių rezultatų), tuomet tai taip pat laikoma „neracionaliu“ sprendimu, nes jo racionalumo neįmanoma patikrinti.

Manome, jog rinkoje veikia pakankamai „Neracionalių“ dalyvių, kad tai leistų susikurti laikinam neefektyvumui finansų rinkose. „Neracionalūs“ investuotojai nesugebėdami efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios fundamentalių procesų krypties (makro ekonominiai, socionominiai ir socioekonominiai, geopolitiniai ir kt. procesai), reaguoja nepakankamai arba reaguoja per jautriai. Taip pat manome, jog psichologinis faktorius yra vienas iš labiausiai įtakojančių „Neracionalių“ investuotojų sprendimus veiksnių. Rinkos dalyvių noras „būti teisiems“ veda prie situacijos pervertinimo (arba ignoravimo), nes žmogaus prigimtis užprogramuota „palankaus“ paaiškinimo ieškojimui. Dar vienas veiksnys įtakojantis neprofesionaliųjų investuotojų sprendimus yra „Reklamos efektas“, nes dažnai perkama tai, kas labiausiai reklamuojama, o lengviausiai reklamuojami tie instrumentai, kurių vertės pastebimai kyla. Tai prisideda prie taip vadinamų burbulų įvairiose turto klasėse formavimosi. Šie faktoriai padeda susidaryti smarkiems svyravimams rinkose ir neturint efektyvaus rizikos valdymo mechanizmo didėja didelių (30%-60%) nuostolių tikimybė. Tačiau kita vertus, sugebėjimas prisitaikyti prie rinkose įvykstančio disbalanso (burbulo ar panikos formavimosi) iki kritinio taško (burbulo sprogimo ar kritimo pabaigos), gali suteikti galimybes pasiekti didesnę nei vidutinę ilgametę grąžą (>5-7%).

II Prielaida. Manome, jog pinigai cirkuliuoja uždarame pasirinkimų rate, t.y. esant fundamentaliam pokyčiui rinkose, „Racionalūs“ investuotojai pinigus perskirsto iš vienos turto klasės į kitą. Tuomet jau gerokai vėluojantys „Neracionalieji“ investuotojai pradeda kopijuoti rinkose esančias tendencijas ir perskirsto portfelius į „populiarias“ turto klases. Taip pat darome prielaidą, jog pagrindinių turto klasių skaičius yra baigtinis, t.y. teigiame, jog „Didieji pinigai“ yra skirstomi tarp šių pagrindinių turto klasių: Valiuta (grynieji pinigai arba auksas), Nekilnojamasis turtas, Akcijos, Obligacijos, Žaliavos.

Esant įvairioms ekonominėms situacijoms, pagrindinių turto klasių pajamingumai yra skirtingi. Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kokią įtaką daro fundamentalūs veiksniai pagrindinių turto klasių pajamingumams.

Šaltinis: John Calverley. “The Investor‘s Guide to Economic Fundamentals”.

Taigi norint stabilesnio investicijų portfelio vertės augimo, turime sugebėti skirstyti lėšas tarp skirtingų turto klasių.

III Prielaida. Siekiant išnaudoti rinkos dalyvių iracionalumą ir bent iš dalies teisingai atskirti vykstančių fundamentalių procesų pradžią ir pabaigą, reikalingas racionalus (galima patikrint su istoriniais duomenimis) sprendimų priėmimo algoritmas arba modelis. Pavyzdžiui, realiu laiku stebimi, analizuojami ir interpretuojami makroekonominiai bei geopolitiniai procesai, tuomet pagal susidarytą metodiką sugeneruojamas signalas arba sprendimas. Tačiau pagrindinė problema kuriant tokio tipo modelius yra signalo generavimui naudojamų duomenų parinkimas. Yra labai didelis kiekis rodiklių, iš kurių modelio kūrėjai galėtų rinktis konstruojant strategiją. Pavyzdžiui: aplenkiantys indikatoriai, palūkanų normos, infliacija, darbo rinkos, produktyvumo, gamybos, vartotojų ir gamintojų lūkesčių, finansų rinkų „nervingumo“ ar nuotaikos rodikliai, žiniasklaidos ar viešosios erdvės pozicijos vienos ar kitos turto klasės atžvilgiu, naujų finansinių instrumentų palengvinančių investavimo procesą į tam tikras turto klases atsiradimas, politinis stabilumas, apsidraudimo nuo šalies (šalių) bankroto kaštai ir t.t. Turint tokios apimties variantų visumą, susiduriama su didele rizika, jog tam, kad būtų sugeneruoti palankesni istoriniai rezultatai bus pasirinkti tie rodikliai, kurie per testuojamą periodą veikė gerai, tačiau ateityje procesus įtakojant kitokiam ekonominiam ar politiniam klimatui, jie gali veikti gerokai prasčiau arba išvis neteks prasmės. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog dalies rodiklių skaičiavimo metodikos gali keistis laikui bėgant (pvz. infliacijos skaičiavimas), o tai gali iškreipti jų parodymų reikšmingumą.

Laikomės nuomonės, jog realiu laiku prekiaujamo instrumento „tikrosios“ vertės nustatymas, kaip galimas signalas pirkti ar parduoti, yra praktiškai sunkiai pritaikomas (nors tai iš dalies bando padaryti fundamentalioji analizė), todėl manome, jog siekiant optimalių rezultatų, investuojant palankiau nagrinėti klausimą „Kas vyksta?“, o ne „Kodėl vyksta?“. Dėl aukščiau pateiktų priežasčių manome, jog modelio, kuris sugebėtų išnaudoti rinkose esantį iracionalumą ir realiu laiku generuotų investicinius sprendimus, logika turi būti kiek įmanoma paprastesnė, o sprendimams generuoti naudojami duomenys laikui bėgant turi išlaikyti tas pačias charakteristikas. Manome, kad į klausimą „Kas vyksta?“ geriausiai atsako kainos kitimo charakteristikos, taip pat darome prielaidą, jog kainos, kaip savarankiško ir pastovaus kintamojo, pakanka norint identifikuoti labiausiai inertišką (stipriausią) turto klasę/klases.

Apibendrinimas.

Tikslas: Sumažinant maksimalų kritimą nuo piko ir didelius portfelio vertės svyravimus, tuo pačiu padidinant vidutinį metinį prieaugį (lyginant su JAV akcijų indeksu S&P 500).

Logika: Išnaudoti finansų rinkų neefektyvumą, kurį sukelia jose veikiančių dalyvių iracionalumas.

Metodas: Kiekybinės analizės metodais iš pagrindinių turto klasių nustatyti turinčias didžiausią inerciją (stipriausias) ir kiekvieną mėnesį portfelio lėšas perskirstyti tarp šių turto klasių.

Racionalumas: modelis turi būti patikrintas su istoriniais duomenimis.

2. Instrumentai

Strategija turi leisti portfelio lėšas efektyviai skirstyti tarp pagrindinių turto klasių. Šiam tikslui įgyvendinti geriausiai tinka indeksiniai fondai arba ETF (Exchange Traded Funds). Pasirinkome 13 instrumentų:

Pastaba. Kadangi dauguma mūsų modelyje naudojamų ETF paleisti į apyvartą buvo vėliau nei 2000 metais, atliekant testus tais periodais kai ETF dar nebuvo, skaičiavimams naudojome juos atitinkančius indeksus (indeksus, kuriuos mūsų pasirinkti ETF kopijuoja). Žemiau pateikiame lentelę, kuriuoje nurodome, kada naudoti buvo indeksai, ir kada ETF:

3. Algoritmas

4. Testai su istoriniais duomenimis ir rezultatai

Mūsų manymu, yra du svarbiausi kriterijai vertinant strategijas: rizika ir pelningumas. Įvairiomis šių kriterijų išraiškomis remsimės toliau lygindami Momentum strategiją su „S&P 500 pirk ir laikyk“ metodu (paprastai perkant ir laikant JAV akcijų indeksą S&P 500).

Žemiau pateiktame paveikslėlyje pavaizduota kaip nuo 2000-ųjų metų būtų kitusios portfelių vertės valdant pagal Synergy Finance Momentum strategiją (tolesniuose grafikuose ar tekste gali būti naudojamas sutrumpinimas: SF M) ir paprastai perkant ir laikant JAV akcijų indeksą S&P 500 (tolesniuose grafikuose ar tekste gali būti naudojamas sutrumpinimas: S&P 500). Taip pat šiame grafike atsispindi maksimalūs kritimai nuo pikų.

Matome, jog S&P 500 indeksas per abi pastarąsias recesijas krisdavo apie 50% nuo piko, tačiau pagal Synergy Finance Momentum strategiją rotuojant portfelio lėšas tarp skirtingų turto klasių, kritimas siekdavo mažiau nei 20%. Tačiau esminis dalykas yra tai, jog sumažinus kritimus, pavyko sugeneruoti didesnę grąžą, ir nepaisant to, jog S&P 500 prieaugis per pastarąjį dešimtmetį yra neigiamas, Momentum strategija būtų uždirbusi kiek daugiau nei 300%. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame mėnesinius pokyčius bei kalendorinių metų rezultatus.

Matome, jog tik 2009 ir 2004 metais Synergy Finance Momentum strategija neaplenkė S&P 500 akcijų indekso. Iš apatinės lentelės matome, jog žiūrint per sezoniškumo prizmę, prasčiausiai strategijai sekasi pirmojo ir antrojo ketvirčių sandūroje, o kaip ir akcijoms, metų galas būdavo sėkmingesnis. Kad geriau įsivaizduoti kaip veikia modelis žemiau pavaizdavome, kokios turto klasės sudarė portfelį bėgant laikui.

Galime matyti, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, portfelį pagrinde sudarydavo Valiuta (JAV doleris arba auksas) ir Obligacijos, tuo tarpu Akcijos į portfelį per recesijas buvo atsidūrusios vos 6 kartus. Žemiau pateiktoje lentelėje bei grafike atsispindi, kiek kartų iš viso į portfelį pateko kiekviena turto klasė.

Kaip matyti iš lentelės Akcijos portfelyje buvo daugiausiai kartų (112 arba 44% viso įmanomo laiko), tuo tarpu Žaliavos – tik 8%, o Obligacijos, Nekilnojamasis turtas bei Valiuta portfelyje vidutiniškai išbuvo apie 14-18%.

Norint susidaryti tikslesnį įspūdį apie inertiškumu paremtą Synergy Finance Momentum strategiją, privalome giliau pažvelgti į  pajamingumą bei riziką apibudinančius parametrus, kurie pateikti žemiau esančioje lentelėje.

Kaip jau minėta, per tiriamąjį laikotarpį (126 mėnesius), Momentum strategija pasiekė 326.99% prieaugį, tačiau šis rodiklis nėra pakankamai išsamus daryti vertinimams, todėl pravartu žiūrėti į kitus grąžos parametrus. Savo veikloje naudojame du pagrindinius pajamingumą įvertinančius rodiklius. Pirmasis yra CAGR (angl. Compound Annual Growth Rate), kuris parodo kokią metinę grąžą turėjo generuoti portfelis, kad per pastaruosius 10,5 metų jo vertė pakistų nuo 0% iki +326.99%, jis yra lygus 14.96%. Kitas rodiklis, kurį naudojame yra vidutinis 12 mėnesių rezultatas (+17.54%), t.y. kiek šios strategijos investicijų vertė vidutiniškai pakito per bet kuriuos iš eilės einančius 12 tiriamojo laikotarpio mėnesių.

Turbūt esminis strategijų vertinimo parametras yra rizika, todėl jos nagrinėjimui reikia skirti ne mažiau dėmesio. Savo veikloje naudojame šiuos tris rodiklius: maksimalus kritimas nuo piko (SF M -17.58% prieš S&P 500 –50.78%), blogiausias 12 mėnesių rezultatas (SF M -12.08% prieš S&P 500 –43.42%) ir standartinis nuokrypis (SF M -15.38% prieš S&P 500 –16.15%). Taigi matome, jog lyginant visus – tiek pajamingumo, tiek ir rizikos parametrus, perkant ir laikant S&P 500 akcijų indeksą gaunami gerokai prastesni rodikliai nei Synergy Finance Momentum strategija valdomų investicijų.

Taip pat pateikiame lentelę, kurioje strategijos palyginamos pagal įvairių periodų rezultatus.

Pastaroji lentelė taip pat parodo, jog inertiškumu pagrįsta strategija yra kur kas patvaresnė už S&P 500 pirk ir laikyk koncepciją. Iš pateiktų rezultatų galime daryti prielaidą, jog, valdant portfelį pagal Synergy Finance Momentum metodiką, pavyzdžiui, vidutiniškai per bet kurį iš eilės einantį 6 mėnesių periodą,  tikimybė, kad jis bus teigiamas, yra kiek mažiau nei 70% (83 kartus iš 121). Taip pat statistika rodo, jog vidutinis tokių periodų rezultatas būtų buvęs +8.19% (S&P 500 +0.47%), o maksimalus nuostolis per šiuos periodus būtų -16.43% (S&P 500 -41.79%).

Norint susidaryti geresnį vaizdą, kaip pasiskirstę 12 mėnesių pokyčių rezultatai, galima pasižiūrėti į žemiau pateiktą histogramą.

Čia pavaizduota kiek kartų 12 mėnesių rezultatas per tiriamąjį laikotarpį papuolė į vieną ar kitą intervalą. Matome, jog, pavyzdžiui, slenkantis 12 mėnesių rezultatas tarp 20% ir 25% ribų buvo 16 kartų. Galime nesunkiai atskirti, jog Synergy Finance Momentum strategijos rezultatai (mėlyni stulpeliai) yra dešiniau nei perkant ir laikant S&P 500, kas galutiniam rezultate ir sugeneruoja aukštesnį vidutinį pajamingumą.

Galiausiai paskutinis kampas, iš kurio žiūrime į Momentum strategijos tvarumą, yra pastovumas, t.y. ar ji pastoviai generavo geresnius rezultatus nei paprastai perkant ir laikant akcijų indeksą S&P 500. Į šį klausimą atsako žemiau pateikiami grafikai.

Aukščiau esančiame grafike mėlynas (SF M) ir pilkas (S&P 500) laukai rodo, kaip kito abiejų strategijų 12 mėnesių rezultatai einant per visus periodus nuo 2001 sausio iki 2010 birželio. Aiškiai matome, jog mėlynas fonas didžiąją laiko dalį (82.6% viso laiko) buvo virš pilkojo, o tai rodo, jog statistiškai 4 kartus iš 5, inertiškumo strategijos rezultatas lenkė S&P 500 akcijų indeksą, tuo tarpu atsiliko tik 19% periodų. Kiek tikslesnis variantas kaip patikrinti aplenkimo pastovumą yra įtraukiant riziką.

Padalinant 12 mėnesių pokytį iš tų pačių 12 mėnesių standartinio nuokrypio gauname dydį, savo charakteristika panašų į Sharpe rodiklį. Kitaip tariant įskaičiuojame faktorių, kuris apsprendžia su kokiais svyravimais buvo pasiektas tas 12 mėnesių pokytis. Kuo svyravimai mažesni, tuo mažesnė rizika, tuo geresnis santykis. Matome, jog įtraukus rizikos faktorių, mėlynas fonas (SF M) vis tiek išlieka didesnę laiko dalį (71.3%) virš pilkojo (S&P 500).

Žinant tai, kad JAV akcijų indeksas S&P 500 atspindi bendrą pasaulinę akcijų rinkų tendenciją bei judėjimą (JAV akcijų rinka pasaulyje yra didžiausia ir geriausiai išvystyta), įdomu pažiūrėti kokia yra koreliacija tarp Synergy Finance Momentum strategijos ir minėto akcijų indekso.

Iš pateikto grafiko matome, jog vidutinė koreliacija tarp SF M strategijos ir S&P 500 yra kiek mažesnė nei 0.5, o tai reiškia, kad investuojant dalį savo portfelio pagal inertiškumo metodiką, būtų sumažinama priklausomybė nuo bendrų akcijų rinkų judėjimo tendencijų. Tai puikiai atsispindi per recesinius periodus, kada akcijų rinkų indeksams krentant, Momentum modelis portfelyje laiko saugius instrumentus (kurie tuo metu yra inertiškesni arba krenta mažiau nei akcijos).

Komisiniai. Kiekvienas rinkos dalyvis disponuoja skirtingo dydžio portfeliais, taip pat naudoja skirtingus brokerius, kurių komisiniai dydžiai taip pat skirtingi (paprastai siekia nuo 1$ iki 30$ už sandorį), todėl skirtingi investuotojai nuo 2000 metų vadovavęsi inertiškumo metodika, būtų pasiekę skirtingus rezultatus. Žemiau pateikiame kelis variantus.

Savo testuose darėme prielaidą, jog investuojama suma yra 100000$, o mokami komisiniai yra lygūs 1$ per sandorį, tuomet žinant tai, kad galimas maksimalus sandorių skaičius per mėnesį yra 4 (2 pirkimo ir 2 pardavimo) , nesunkiai apskaičiuojame , jog tokiam investuotojui komisinių įtaka būtų praktiškai nepastebima  ([4*1$ / 100000$]*100 -> 0.004% ). Matome, jog jeigu komisiniai mokesčiai per mėnesį sudarytų ir 0.5% (pvz.  10000$ portfelis,  o sandorio kaštai siektų 12$ -> [4*12$/10000$]  * 100 ~ 0.5%),  Momentum strategijos rezultatai pagal visus rodiklius (tiek pagal pelningumą tiek pagal riziką) vis tiek gerokai lenkia  pasyvią investavimo strategiją: perkant ir laikant S&P 500 akcijų indeksą ištisus metus.

5. Išvados

Taigi reziumuojant galime teigti, jog pagal visus pagrindinius strategijų vertinimo parametrus, remiantis Synergy Finance Momentum strategijos metodika valdomo portfelio rezultatai (su istoriniais duomenimis) lenkia S&P 500 akcijų indekso (perkant ir laikant) rezultatus. Tikime, jog šis akcijų indeksas (S&P 500) geriausiu atveju reprezentuoja didžiosios daugumos rinkos dalyvių portfelių charakteristikas (ilguoju laikotarpiu 5-7% metinė grąža ir 30-50% maksimalūs kritimai nuo pikų), todėl turime statistinio pagrindo teigti, kad sistemingai įgyvendinant šią Synergy Finance sukurtą metodiką, galima nesudėtingai kelis kartus pagerinti šį šabloninį pelno ir rizikos santykį.

Kaip tuo pasinaudoti?

Synergy Finance savo klientams kiekvieną pirmadienį siunčia „Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą“, kuriame tarp įvairios susistemintos informacijos apie finansų rinkose vykstančius procesus, pateikiami ir Momentum modelio parodymai. Taip pat kiekvieno mėnesio pabaigoje tyrimo prenumeratoriams išsiunčiamas Synergy Finance Momentum strategijos modelio sugeneruotas signalas (2 stipriausi instrumentai, kurie pagal Momentum modelį bus perkami tos dienos prekybos uždarymo metu). Tokiu būdu kiekvienas, norintis sistemingai investuoti savo turimas lėšas, gali prisijungti prie Momentum strategijos įgyvendinimo.