Naujienų prenumerata

Mes stebime

UUP22.78  chart -0.18%
FXE124.81  chart +0.13%
IEF105.58  chart +0.09%
BWX57.91  chart -0.02%
EMB114.09  chart +0.04%
SPY196.43  chart +0.77%
VGK53.24  chart +0.41%
VPL58.40  chart +0.50%
VWO41.47  chart +0.95%
VNQ77.05  chart -0.08%
RWX41.78  chart +0.24%
DBC22.16  chart -0.63%
GLD118.35  chart -0.14%
2014-10-24 16:00
avatar

Aukso istorija bei ilgalaikiai aukso kainos pelningumai

Aukso fondas vienas iš stambiausių pasaulyje

Per pastaruosius kelis metus labai stipriai išaugo žmonių susidomėjimas geltonuoju metalu. Padidėjusį susidomėjimą turbūt geriausiai iliustruoja tai, kad pats populiariausias biržoje prekiaujamas aukso fondas „SPDR Gold Shares“ (GLD) šiuo metu yra vienas iš didžiausių pagal valdomą turtą (šio straipsnio rašymo metu fondo valdomas turtas ~72 mlrd. JAV dolerių). Žemiau yra pateikiamas grafikas, kuriame pavaizduota, kiek Trojos uncijų aukso yra įsigijęs minėtas GLD fondas. Kaip pavyzdžiui tokia šalis kaip Kinija šiuo metu savo rezervuose turi mažiau aukso, nei minėtas biržoje prekiaujamas aukso fondas.

Iš vienos pusės, tai tikrai reiškia daugelio pasaulio investuotojų susidomėjimą šiuo tauriuoju metalu. Tačiau iš kitos pusės jau galima teigti, kad ši investavimo idėja yra labai stipriai išpopuliarinta ir paplitusi, o tai reiškia, kad jau gali būti per vėlu daryti naujas ilgalaikes investicijas.

Toliau šiame straipsnyje bus pažvelgta į aukso istoriją, išanalizuoti istoriniai aukso kainos pelningumai, bei bus pabandyta atsakyti į klausimą, ar iš tiesų jau yra pavėluota į traukinį.

Trumpa aukso istorija

Pradedant kalbėti apie aukso istoriją, visų pirma reikia suprasti, kad ji yra labai ilga (pirmi duomenys apie aukso panaudojimą siekia 4000 metų prieš Kristų). Per tą laikotarpį žlugo ne viena imperija ar valstybė, vyko daugybė karų, keitėsi religinės, valdymo bei finansų sistemos, tuo tarpu šis metalas išliko kaip prabangos etalonas, gerovės rodiklis bei pinigų sistemos standartas. Trumpiau tariant, jis išliko esant net pačioms blogiausioms sąlygoms ir labai tikėtina, kad taip bus ir ateityje.

Iš karto galima būtų užduoti vieną klausimą: atsižvelgiant į aukso ilgaamžiškumą, ar galima teigti, kad aukso kaina „visada“ kyla, ir kad aukso kainos smukimas yra „neįmanomas“? Atsakymas į šį klausymą greičiausiai turėtų būti neigiamas. Kaip ir kitose finansų rinkose, taip ir aukso rinkoje galimi tiek kainos pakilimai tiek nuosmukiai, vadinamos „bulių“ bei „meškų“ rinkos, investuotojai gali išgyventi euforiją bei paniką. Tačiau kalbant apie auksą yra vienas esminis skirtumas – jis, kad ir kas nenutiktų, turės kažkokią vertę, tuo tarpu įmonės bei valstybės gali bankrutuoti, popierinės valiutos gali tapti bevertės ir pan.

Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad auksas labai dažnai buvo naudojamas kaip pinigų sistemos standartas. Tarkime 1500 metais prieš Kristų Egipte pradėtos naudoti auksinės monetos – „Šekeliai“. Vienoje tokioje monetoje buvo maždaug 11.3 gramai aukso. Šiek tiek vėliau, t.y. 1284 metais Venecija išleido auksines monetas – „Dukatus“. Šios monetos tapo labai populiarios ir tokios išliko ateinančius 500 metų.

Finansų rinkose įsitvirtinus popieriniams pinigams, dažniausiai jie turėdavo būti paremti aukso rezervais. Tokia sistema buvo vadinama „ausko standartu“. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje nuo 1700 iki 1914 metų galiojo „aukso standartas“. 1700 metais Izaokas Niutonas užfiksavo auko kainą ties vienu ir nekeičiamu lygiu – 84 šlingai ir 11.5 penso už Trojos unciją, kuris išliko iki 1914 metų, t.y. Pirmojo pasaulinio karo.

Žvelgiant į pastarojo šimtmečio pradžią, panaši situacija buvo ir JAV rinkoje. Iki 1934 metų aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 24 JAV dolerių už Trojos unciją riba, o nuo 1934 metų (nuo tada iki 1971 metų JAV piliečiams buvo uždrasuta laikyti auksą) aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 35 JAV dolerių už Trojos unciją riba.

Tik nuo 1971 metų, t.y. kai žlugo Breton Vudso sistema, pagrindinių šalių valiutoms buvo leista laisvai svyruoti ir dauguma jų tapo nebeparemtos aukso rezervais. Nuo to momento aukso kaina taip pat yra laisvai svyruojanti, t.y. ji kinta kiekvieną dieną priklausomai nuo įvairiausių aukso pasiūlą bei paklausą įtakojančių faktorių bei kitų investuotojų veiksmų.

Galiausiai pažvelgus į žemiau pateiktą aukso kainos istorinį grafiką (ilgiausia istorija, kokią pavyko surasti), galima daryti išvadą, kad pastaruosius 300 metų (nuo 1700 iki 2000 metų) reali aukso kaina (įvertinus infliacijos pokytį) nebuvo linkusi labai stipriai kilti, t.y. ji patyrė tam tikrų trumpalaikių svyravimų, tačiau galutiniame taške išliko nepakitusi. Taip pat galima labai aiškiai matyti, kad per paskutinius 100 metų labai ženkliai padidėjo aukso kainos svyravimų amplitudė, o dabartinė situacija yra labai panaši į tam tikrą ekstremumą.

Istoriniai aukso kainos pelningumai

Pažvelgus į aukso istoriją, kiekvienam investuotojui turėtų būti įdomu sužinoti, o kiek gi buvo galima uždirbti investavus į auksą vienu ar kitu laikotarpiu. Kaip galima buvo pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, nuo 1700 iki 1900 metų aukso kaina praktiškai nepakito (skaičiuojant realiomis kainomis, t.y. įvertinus infliaciją), o tai reiškia kad realus 200 metų investicijų į auksą pelningumas siekė maždaug 0%.

Tuo tarpu pažvelgus į tai, kas vyko šiek tiek artimesniu periodu, t.y. nuo 1920 iki 2011 metų (žiūrėti žemiau pateiktą pirmąjį aukso kainos grafiką), matomas absoliučiai priešingas vaizdas. Ypač išsiskiria pastarieji 11 metų periodas, kai aukso kaina auga eksponentiškai.

Pamačius tokį grafiką tikrai galima būtų pasakyti, kad dabartinė situacija yra „burbulas“. Tačiau analizuojant ilgesnę nei 10 metų kainos istoriją visada reikėtų žiūrėti logoritminę skalę,  nes joje vaizdas yra daug aiškesnis. Kaip tik tokio tipo aukso kainos grafikas pateikiamas žemiau.

Kaip galima matyti iš aukščiau pateikto aukso kainos grafiko, per pastaruosius 90 metų (nuo 1920 iki 2011 metų) vidutinis metinis aukso kainos prieaugis buvo tik 5.04%. Toks rezultatas yra labia artimas tarkime JAV vidutinio termino obligacijų pelningumui ir beveik 2 kartus mažesnis už vidutinį metinį akcijų pelningumą. Įvertinus tokius istorinius duomenis galima būtų teigti, kad auksas nėra labai jau efektyvi ilgalaikio investavimo priemonė, nes rizika (vertinant pagal kainos svyravimus) yra pakankamai didelė, o ilgo laikotarpio vidutiniai metiniai pelningumai pakankamai maži.

Tačiau žinoma, kad maždaug iki 1970 metų aukso kaina buvo fiksuota. Kas gi įvyko po to? Nuo 1966 iki 2011 metų vidutinis metinis aukso kainos pelningumas siekė 9.41%. Toks rezultatas yra daug artimesnis akcijoms. Po Breton Vudso sistemos žlugimo sekę pirmieji 15 metų buvo ypač sėkmingi investuojantiems į auksą. Per minėtą laikotarpį vidutinis metinis aukso kainos prieaugis buvo net 27.20%. Tačiau po tokio staigaus aukso kainos kilimo be abejo sekė gana ilgas, 20 metų trukęs periodas (nuo 1980 iki 2000 metų), kurio metu aukso kaina prarado daugiau nei 60% vertės. Na o paskutinieji 11 metų investuojantiems į šį taurųjį metalą vėlgi yra gana dosnūs. Nuo 2000 iki 2011 metų vidutinis metinis aukso kainos pelningumas pasiekė 20.81%. Žvelgiant į istoriją dabartinė situacija atrodo vis labiau panaši į 1966 – 1981 metų laikotarpį. Kas po jo sekė jau žinome, tuo tarpu ar šį kartą viskas bus kitaip, parodys tik laikas.

Dabartinė situacija

Siekiant kuo objektyviau įvertinti dabartinę situaciją, galima būtų tiesiog palyginti žemiau pateiktus 2 paveikslus. Pirmame pateikiami aukso kainos ir JAV akcijų indekso grafikai nuo 2000 metų iki šios dienos. Akivaizdžiai matoma, kad pastuosius 11 metų buvo daug pelningiau investuoti į auksą, o ne į JAV akcijas. Toks palyginimas atrodo labai įtikinamai ir jį labai dažnai naudoja auksu prekiaujančios bendrovės.

Tuo tarpu antrajame paveiksle yra pateikiami tų pačių instrumentų grafikai nuo 1980 iki 2000 metų. Tuo laikotarpiu akivaizdus pasirinkimas buvo JAV akcijos, tačiau jei investicinį sprendimą reikėtų priimti 2000 metų pabaigoje ir būtų pasirinktos akcijos, tai kiti 10 metų būtų gana sudėtingi.

Išvados

Bendroje finansų literatūroje yra pateikiama nuomonė, kad ilgo laikotarpio vidutinis metinis aukso kainos pokytis turėtų būti artimas vidutiniam metiniam infliacijos tempui. Tuo tarpu vidutinis metinis infliacijos tempas turėtų būti artimas pinigų masės didėjimo greičiui. Taigi galiausiai reikėtų orientuotis į maždaug 3% vidutinį metinį aukso kainos prieaugį. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad paskutinius 40 metų, t.y. leidus aukso kainai laisvai svyruoti, šis taurusis metalas, kaip ir kitos finansų rinkos gali nukrypti nuo istorinių normų (kartais net labai stipriai) bei patirti tiek pakilimus, tiek ir nuosmukius. Prasidėjus „bulių“ rinkai, anksčiau ar vėliau ji baigiasi ir ateina „meškos“. Šiuo metu vienareikšmiškai galima teigti, kad auksas yra ilgalaikėje „bulių“ rinkoje, kuri tęsiasi nuo 2000 metų. Kada ji baigsis, bei kokia maksimali aukso kaina bus užfiksuota šį kartą pasakyti yra labai sudėtinga arba net neįmanoma, tačiau faktas, kad ji baigsis.

P.S. Na ir pabaigai straipsnis, kuriame UBS banko (taip, to kuris neseniai pranešė patyręs 2.3 mlrd. JAV dolerių nuostolį) strategas Dylan Grice pateikia faktus, kodėl auksas turi kainuoti 10000 JAV dolerių už unciją: Dylan Grice Deconstructs The “Perpetual Ponzi Machine” Of Global Finance, Sees Gold At $10,000 In A World Of Dishonesty

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +3 (from 3 votes)

2 comments to Aukso istorija bei ilgalaikiai aukso kainos pelningumai

  • Pataisymas: UBS (o ne Societe Generale) neseniai patyrė 2.3 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

    VA:F [1.9.22_1171]
    Rating: +1 (from 1 vote)
  • avatar Arturas

    Aciu Justai uz pastaba, jau pakeiciau. O Societe Generale treideris dideli nuostoli patyre berods 2008 metais.

    VN:F [1.9.22_1171]
    Rating: 0 (from 0 votes)

Leave a Reply

  

  

  


*

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>