Tarp lyderiaujančių sektorių taip pat yra komunalinės paslaugos bei kasdienio vartojimo prekės. Visi šie sektoriai yra apsauginiai ir investuotojai yra linkę lėšas perskirstyti būtent į šiuos sektorius, tikėdamiesi ekonomikos sulėtėjimo, gal net recesijos bei didesnio akcijų rinkų nuosmukio. Kaip ten bebūtų, iš aukščiau pateiktų grafikų galima aiškiai pastebėti, kad telekomų akcijų indeksas nuo 2009 metų kovo mėnesio, t.y. tik prasidėjus rimtesniam akcijų rinkų atsigavimui, pradėjo atsilikinėti nuo S&P 500 akcijų indekso. Tą patvirtino krentanti telekomų ir S&P 500 akcijų indekso santykio kreivė. Tai iš esmės pasikeitė maždaug 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje, kai santykinio stiprumo linija sulaužė neigiamą trendo liniją.

Telekomų indeksas išlieka kilimo tendencijoje (virš žalios kylančios linijos), taip pat laikosi virš 50 ir 200 dienų MA. Dabar analizuojamam indeksui svarbiausia viršyti raudoną horizontalią liniją, kuri yra esminis pasipriešinimas. Jei indeksas pradeda koreguotis, svarbiausias palaikymo lygis būtų sutiktas ties horizontalia žalia linija.

Užsiprenumeruokite išsamų Synergy Finance “Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą” jau šiandien!

Iš aukščiau pateikto savaitinio grafiko matome, kad 5 kritimo savaitę NIKKEI 225 akcijų indeksas smuko žemiau visų esminių slankiųjų vidurkių bei sulaužė teigiamą tendencijos liniją. Praėjus dar 3 savaitėms indeksas smuko žemiau svarbaus palaikymo lygio. Vėliau 50 dienų MA iš viršaus kirto 200 dienų MA (raudonas apskritimas) – “death cross“, kas irgi signalizavo apie neigiamos tendencijos pradžią. Nuo to momento po truputi formavosi “lower high – lower low” indekso tendencija. Indeksas praktiškai visą laiką išliko žemiau 50, 100, 200 dienų MA, o pastarieji jau kurį laiką juda žemyn. Galiausiai praėjusią ir šią savaitę indeksas smuko žemiau pačio svarbiausio palaikymo lygio (ilga žalia horizontali linija), kuri tęsėsi nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Būtent šio lygio sulaužymas galutinai padeda tašką, jog indeksas yra neigiamoje tendencijoje.

Užsiprenumeruokite išsamų Synergy Finance “Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą” jau šiandien!

Be abejo, visų pirma yra įdomiausia kaip atrodo fondo grafikas. Jis yra pateikiamas žemiau ir iš karto galima pastebėti, kad analizuojamo fondo kreivė praktiškai per visą veikimo istoriją (nuo 1996 metų), nepriklausomai nuo vykstančių procesų, išlaikė stabiliai judančią į viršų kryptį.

Nuo 1996 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio fondas pakilo 766%. Norint pasiekti tokį prieaugį, kiekvienais metais reikėtų vidutiniškai uždirbti 15.5%. Tuo tarpu maksimalus nuostolis nuo piko per visą 15 metų laikotarpį tebuvo 19.4%. Toliau pažvelgsime, kaip atrodė mėnesiniai bei metiniai fondo pokyčiai.

Įdomiausia tai, kad per visus 15 šio fondo veiklos metų, tik 2009 metai buvo nuostolingi (-16.9%). Tuo tarpu 2010 metais fondui vis dar pavyksta išsilaikyti teigiamoje teritorijoje (+0.8%), nepaisant to, kad liepos mėnesį, kai visų akcijų rinkų indeksai judėjo į viršų, analizuojamas fondas prarado 2.3% vertės.

Tačiau dauguma iš mūsų buvo išmokyti, kad akcijų kainoms krentant jos darosi patrauklesnės ir būtent tuo metu yra pats tinkamiausias metas investuoti. Taigi šiandien pasižiūrėsime kaip tik per šią prizmę. Po 3 savaites vykusios indekso korekcijos jis pasiekė kelis rimtus palaikymo lygius: kylanti trendko linija nuo 2009 metų kovo mėnesio ir 2 svarbūs pastarųjų mėnesių kainų minimumai (žalios horizontalios linijos). Įvertinus tai, kad indeksas šiuo metu pagal RSI indikatorių yra perparduotoje zonoje, yra ties svarbiais palaikymo lygiais, bei kad prieš 2 dienas suformavo “hummer” žvakės formuotę (apvesta žaliu kvadratu), artimiausiu metu būtų galima tikėtis tam tikro indekso atsitiesimo. Tačiau reikia nepamiršti, kad visa tai kol kas vyksta ilgesnėje neigiamoje tendencijoje ir jei indeksas smunka žemiau 1038 punktų ribos, šis teigiamas scenarijus yra paneigiamas.

Pažvelgus į aukščiau pateiktą grafiką aiškiai galima pastebėti, kad Turkija kol kas išlieka aiškioje kilimo tendencijoje. Analizuojamas Turkijos indeksas laikosi virš kylančio 200 dienų MA, bei virš teigiamos tendencijos linijos (žalia spalva). Taip pat Turkijos akcijų rinkos stiprumą patvirtina kylanti santykio kreivė su pasauliniu indeksu. Kol abu grafikai laikosi virš minėtų linijų, tol viskas kaip ir atrodo gerai.

Tam, kad būtų patvirtinta kilimo tendencija, indeksas kiekvieną kartą turi pakilti į naują piką, o kai koreguojasi, neturėtų smukti žemiau paskutinio dugno. Iki šiol taip viskas ir klostėsi. Tačiau per paskutinį kainos kilimą indeksas nesugebėjo viršyti anksčiau užfiksuoto kainos maksimumo. (neigiamas ženklas). Taip pat yra pastebima “double top” kainos formuotė. Jei artimiausiu metu kaina smunka žemiau kylančios trendo linijos, 200 dienų MA ir svarbiausia žemiau horizontalios žalios linijos, galima pradėti galvoti apie neigiamos tendencijos pradžią.

Užsiprenumeruokite išsamų Synergy Finance “Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą” jau šiandien!

1. Filosofija

I Prielaida. Manome, jog didžiąją dalį rinkos dalyvių sudaro „Neracionalūs“ investuotojai, t.y. tokie dalyviai kurių sprendimus įtakoja subjektyvūs kriterijai arba kriterijų iš viso nėra. Galimi „Neracionalių“ investuotojų pavyzdžiai:

• Į lyginamąjį indeksą orientuoti Investiciniai fondai. Pvz., vykstant didesnėms rinkų korekcijoms, atsiranda vis daugiau fondo dalyvių, kurie pageidauja parsiduoti turimus fondo vienetus. Esant stabiliam likvidumui rinkose, fondai dažniausiai su didelėmis problemomis pardavinėjant pozicijas nesusiduria, tačiau istorija rodo, jog likvidumas susitraukia būtent tada, kai rinkos yra kritimo stadijoje. Taigi vykstant akcijų rinkų griūčiai ir daugėjant parsiduoti fondų vienetus norinčių dalyvių, fondo valdytojai privalo mažinti fonde laikomas pozicijas. Dauguma fondų naudoja specialią programinę įrangą, kuri yra atsakinga už proporcingą turimų pozicijų išpardavimą, tačiau krizinėse situacijose rinkoje gali nepakakti paklausos, kuri leistų tai sėkmingai atlikti. Tuomet fondo valdytojai yra priversti parduoti didesnę tų pozicijų dalį, kurios yra likvidžios, o tai jau nėra strateginis sprendimas. Tokioje situacijoje fondas nukrypsta nuo strategijos ir kurį laiką yra priverstas veikti neracionaliai.

• Neprofesionalūs finansų rinkų dalyviai, kurių sprendimus įtakoja neracionalūs veiksniai. Pvz., investuotojas, kuris savo sprendimus atlieka pagal konsultanto, kurio atlygis nėra susietas su rezultatu, rekomendacijas rizikuoja, jog konsultanto nuomonė gali būti įtakojama komisinių. Žmogiškasis faktorius dažnai lemia tai, jog rekomenduojama/parduodama tai, kas rekomenduojančiajam generuoja didžiausią materialinę ar nematerialinę grąžą. Kita vertus, jeigu sprendimai priimami remiantis rekomendacijomis, kurių patikimumo nėra įmanoma kiekybiškai įvertinti (rekomendacijos teikėjas neturi realių ar modelinių istorinių rezultatų), tuomet tai taip pat laikoma „neracionaliu“ sprendimu, nes jo racionalumo neįmanoma patikrinti.

Manome, jog rinkoje veikia pakankamai „Neracionalių“ dalyvių, kad tai leistų susikurti laikinam neefektyvumui finansų rinkose. „Neracionalūs“ investuotojai nesugebėdami efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios fundamentalių procesų krypties (makro ekonominiai, socionominiai ir socioekonominiai, geopolitiniai ir kt. procesai), reaguoja nepakankamai arba reaguoja per jautriai. Taip pat manome, jog psichologinis faktorius yra vienas iš labiausiai įtakojančių „Neracionalių“ investuotojų sprendimus veiksnių. Rinkos dalyvių noras „būti teisiems“ veda prie situacijos pervertinimo (arba ignoravimo), nes žmogaus prigimtis užprogramuota „palankaus“ paaiškinimo ieškojimui. Dar vienas veiksnys įtakojantis neprofesionaliųjų investuotojų sprendimus yra „Reklamos efektas“, nes dažnai perkama tai, kas labiausiai reklamuojama, o lengviausiai reklamuojami tie instrumentai, kurių vertės pastebimai kyla. Tai prisideda prie taip vadinamų burbulų įvairiose turto klasėse formavimosi. Šie faktoriai padeda susidaryti smarkiems svyravimams rinkose ir neturint efektyvaus rizikos valdymo mechanizmo didėja didelių (30%-60%) nuostolių tikimybė. Tačiau kita vertus, sugebėjimas prisitaikyti prie rinkose įvykstančio disbalanso (burbulo ar panikos formavimosi) iki kritinio taško (burbulo sprogimo ar kritimo pabaigos), gali suteikti galimybes pasiekti didesnę nei vidutinę ilgametę grąžą (>5-7%).

II Prielaida. Manome, jog pinigai cirkuliuoja uždarame pasirinkimų rate, t.y. esant fundamentaliam pokyčiui rinkose, „Racionalūs“ investuotojai pinigus perskirsto iš vienos turto klasės į kitą. Tuomet jau gerokai vėluojantys „Neracionalieji“ investuotojai pradeda kopijuoti rinkose esančias tendencijas ir perskirsto portfelius į „populiarias“ turto klases. Taip pat darome prielaidą, jog pagrindinių turto klasių skaičius yra baigtinis, t.y. teigiame, jog „Didieji pinigai“ yra skirstomi tarp šių pagrindinių turto klasių: Valiuta (grynieji pinigai arba auksas), Nekilnojamasis turtas, Akcijos, Obligacijos, Žaliavos.

Esant įvairioms ekonominėms situacijoms, pagrindinių turto klasių pajamingumai yra skirtingi. Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kokią įtaką daro fundamentalūs veiksniai pagrindinių turto klasių pajamingumams.

Šaltinis: John Calverley. “The Investor‘s Guide to Economic Fundamentals”.

Taigi norint stabilesnio investicijų portfelio vertės augimo, turime sugebėti skirstyti lėšas tarp skirtingų turto klasių.

III Prielaida. Siekiant išnaudoti rinkos dalyvių iracionalumą ir bent iš dalies teisingai atskirti vykstančių fundamentalių procesų pradžią ir pabaigą, reikalingas racionalus (galima patikrint su istoriniais duomenimis) sprendimų priėmimo algoritmas arba modelis. Pavyzdžiui, realiu laiku stebimi, analizuojami ir interpretuojami makroekonominiai bei geopolitiniai procesai, tuomet pagal susidarytą metodiką sugeneruojamas signalas arba sprendimas. Tačiau pagrindinė problema kuriant tokio tipo modelius yra signalo generavimui naudojamų duomenų parinkimas. Yra labai didelis kiekis rodiklių, iš kurių modelio kūrėjai galėtų rinktis konstruojant strategiją. Pavyzdžiui: aplenkiantys indikatoriai, palūkanų normos, infliacija, darbo rinkos, produktyvumo, gamybos, vartotojų ir gamintojų lūkesčių, finansų rinkų „nervingumo“ ar nuotaikos rodikliai, žiniasklaidos ar viešosios erdvės pozicijos vienos ar kitos turto klasės atžvilgiu, naujų finansinių instrumentų palengvinančių investavimo procesą į tam tikras turto klases atsiradimas, politinis stabilumas, apsidraudimo nuo šalies (šalių) bankroto kaštai ir t.t. Turint tokios apimties variantų visumą, susiduriama su didele rizika, jog tam, kad būtų sugeneruoti palankesni istoriniai rezultatai bus pasirinkti tie rodikliai, kurie per testuojamą periodą veikė gerai, tačiau ateityje procesus įtakojant kitokiam ekonominiam ar politiniam klimatui, jie gali veikti gerokai prasčiau arba išvis neteks prasmės. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog dalies rodiklių skaičiavimo metodikos gali keistis laikui bėgant (pvz. infliacijos skaičiavimas), o tai gali iškreipti jų parodymų reikšmingumą.

Laikomės nuomonės, jog realiu laiku prekiaujamo instrumento „tikrosios“ vertės nustatymas, kaip galimas signalas pirkti ar parduoti, yra praktiškai sunkiai pritaikomas (nors tai iš dalies bando padaryti fundamentalioji analizė), todėl manome, jog siekiant optimalių rezultatų, investuojant palankiau nagrinėti klausimą „Kas vyksta?“, o ne „Kodėl vyksta?“. Dėl aukščiau pateiktų priežasčių manome, jog modelio, kuris sugebėtų išnaudoti rinkose esantį iracionalumą ir realiu laiku generuotų investicinius sprendimus, logika turi būti kiek įmanoma paprastesnė, o sprendimams generuoti naudojami duomenys laikui bėgant turi išlaikyti tas pačias charakteristikas. Manome, kad į klausimą „Kas vyksta?“ geriausiai atsako kainos kitimo charakteristikos, taip pat darome prielaidą, jog kainos, kaip savarankiško ir pastovaus kintamojo, pakanka norint identifikuoti labiausiai inertišką (stipriausią) turto klasę/klases.

Apibendrinimas.

Tikslas: Sumažinant maksimalų kritimą nuo piko ir didelius portfelio vertės svyravimus, tuo pačiu padidinant vidutinį metinį prieaugį (lyginant su JAV akcijų indeksu S&P 500).

Logika: Išnaudoti finansų rinkų neefektyvumą, kurį sukelia jose veikiančių dalyvių iracionalumas.

Metodas: Kiekybinės analizės metodais iš pagrindinių turto klasių nustatyti turinčias didžiausią inerciją (stipriausias) ir kiekvieną mėnesį portfelio lėšas perskirstyti tarp šių turto klasių.

Racionalumas: modelis turi būti patikrintas su istoriniais duomenimis.

2. Instrumentai

Strategija turi leisti portfelio lėšas efektyviai skirstyti tarp pagrindinių turto klasių. Šiam tikslui įgyvendinti geriausiai tinka indeksiniai fondai arba ETF (Exchange Traded Funds). Pasirinkome 13 instrumentų:

Pastaba. Kadangi vėliausiai į apyvartą paleisto ETF istorija prasideda kiek vėliau nei nuo 2007 metų, atliekant testus iki 2008.05, skaičiavimams naudojome ETF atitinkančius indeksus (indeksus, kuriuos mūsų pasirinkti ETF kopijuoja). Nuo 2008.05 naudoti ETF istoriniai duomenys yra be dividendų įtakos. Žemiau pateikiame lentelę, kurioje nurodome, kada naudoti buvo indeksai, ir kada ETF:

3. Algoritmas

4. Testai su istoriniais duomenimis ir rezultatai

Mūsų manymu, yra du svarbiausi kriterijai vertinant strategijas: rizika ir pelningumas. Įvairiomis šių kriterijų išraiškomis remsimės toliau lygindami Momentum strategiją su „S&P 500 pirk ir laikyk“ metodu (paprastai perkant ir laikant JAV akcijų indeksą S&P 500).

Žemiau pateiktame paveikslėlyje pavaizduota kaip nuo 1997.06 būtų kitusios portfelių vertės valdant pagal Synergy Finance Momentum strategiją (tolesniuose grafikuose ar tekste gali būti naudojamas sutrumpinimas: SF M), palyginamąjį indeksą (tolesniuose grafikuose ar tekste gali būti naudojamas sutrumpinimas: PI) ir paprastai perkant ir laikant JAV akcijų indeksą S&P 500 (tolesniuose grafikuose ar tekste gali būti naudojamas sutrumpinimas: S&P 500).  Pastaba: mūsų testuose naudotas palyginamasis indeksas atitinka portfelį, kuris sudarytas iš visų Momentum strategijoje naudojamų instrumentų,  juos laikant lygiomis dalimis  (kas mėnesį rebalansuojant) visą tiriamąjį laikotarpį.

Matome, jog S&P 500 indeksas per abi pastarąsias recesijas krisdavo apie 50% nuo piko, tačiau pagal Synergy Finance Momentum strategiją rotuojant portfelio lėšas tarp skirtingų turto klasių, kritimas siekdavo mažiau nei 20%. Tačiau esminis dalykas yra tai, jog sumažinus kritimus, pavyko sugeneruoti didesnę grąžą, ir nepaisant to, jog S&P 500 prieaugis per pastaruosius 13 metų siekė 21.51%, Momentum strategija būtų uždirbusi kiek daugiau nei 400%. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame mėnesinius pokyčius bei kalendorinių metų rezultatus.

Matome, jog tik 2000, 2004 ir 2009 metais Synergy Finance Momentum strategija neaplenkė palyginamojo indekso (PI). Iš apatinės lentelės matome, jog žiūrint per sezoniškumo prizmę, prasčiausiai strategijai sekasi pirmojo ir antrojo ketvirčių sandūroje, o kaip ir akcijoms, metų galas būdavo sėkmingesnis. Kad geriau įsivaizduoti kaip veikia modelis žemiau pavaizdavome, kokios turto klasės sudarė portfelį bėgant laikui.

Galime matyti, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, portfelį pagrinde sudarydavo Valiuta (JAV doleris arba auksas) ir Obligacijos, tuo tarpu Akcijos į portfelį per recesijas buvo atsidūrusios vos 6 kartus. Žemiau pateiktoje lentelėje bei grafike atsispindi, kiek kartų iš viso į portfelį pateko kiekviena turto klasė.

Kaip matyti iš lentelės Akcijos portfelyje buvo daugiausiai kartų (167 arba 53.2% viso įmanomo laiko), tuo tarpu Žaliavos – 8.6%,  Obligacijos – 10.2%, o Nekilnojamasis turtas bei Valiuta portfelyje vidutiniškai išbuvo apie 14%.

Norint susidaryti tikslesnį įspūdį apie inertiškumu paremtą Synergy Finance Momentum strategiją, privalome giliau pažvelgti į  pajamingumą bei riziką apibudinančius parametrus, kurie pateikti žemiau esančioje lentelėje.

Kaip jau minėta, per tiriamąjį laikotarpį (157 mėnesius), Momentum strategija pasiekė 401.05% prieaugį, tačiau šis rodiklis nėra pakankamai išsamus daryti vertinimams, todėl pravartu žiūrėti į kitus grąžos parametrus. Savo veikloje naudojame du pagrindinius pajamingumą įvertinančius rodiklius. Pirmasis yra CAGR (angl. Compound Annual Growth Rate), kuris parodo kokią metinę grąžą turėjo generuoti portfelis, kad per pastaruosius 10,5 metų jo vertė pakistų nuo 0% iki +401.05%, jis yra lygus 13.20%. Kitas rodiklis, kurį naudojame yra vidutinis 12 mėnesių rezultatas (+13.22%), t.y. kiek šios strategijos investicijų vertė vidutiniškai pakito per bet kuriuos iš eilės einančius 12 tiriamojo laikotarpio mėnesių.

Turbūt esminis strategijų vertinimo parametras yra rizika, todėl jos nagrinėjimui reikia skirti ne mažiau dėmesio. Savo veikloje naudojame šiuos tris rodiklius: maksimalus kritimas nuo piko (SF M -17.94% prieš PI -38.99% ir S&P 500 –52.56%), blogiausias 12 mėnesių rezultatas (SF M -14.16% prieš PI -37.02% ir S&P 500 –44.76%) ir standartinis nuokrypis (SF M 15.31% prieš PI 10.25% ir S&P 500 16.56%). Taigi matome, jog lyginant visus – tiek pajamingumo, tiek ir rizikos parametrus, Momentum strategija lenkia PI ir S&P 500 rezultatus.

Taip pat pateikiame lentelę, kurioje strategijos palyginamos pagal įvairių periodų rezultatus.

Pastaroji lentelė taip pat parodo, jog inertiškumu pagrįsta strategija yra kur kas patvaresnė už PI ir S&P 500 pirk ir laikyk koncepcijas. Iš pateiktų rezultatų galime daryti prielaidą, jog, valdant portfelį pagal Synergy Finance Momentum metodiką, pavyzdžiui, vidutiniškai per bet kurį iš eilės einantį 6 mėnesių periodą,  tikimybė, kad jis bus teigiamas, yra lygi 67.76% (103 kartus iš 152). Taip pat statistika rodo, jog vidutinis tokių periodų rezultatas būtų buvęs +6.73% (PI 1.61%, S&P 500 +1.69%), o maksimalus nuostolis per šiuos periodus būtų -16.36% (PI 33.27%, S&P 500 -42.70%).

Norint susidaryti geresnį vaizdą, kaip pasiskirstę 12 mėnesių pokyčių rezultatai, galima pasižiūrėti į žemiau pateiktą histogramą.

Čia pavaizduota kiek kartų 12 mėnesių rezultatas per tiriamąjį laikotarpį papuolė į vieną ar kitą intervalą. Matome, jog, pavyzdžiui, slenkantis 12 mėnesių rezultatas tarp 25% ir 30% ribų buvo 16 kartų. Galime nesunkiai atskirti, jog Synergy Finance Momentum strategijos rezultatai (mėlyni stulpeliai) yra dešiniau nei  laikant visus Momentum strategijos  instrumentus lygiomis dalimis visą laiką (PI) ar perkant ir laikant S&P 500 akcijų indeksą, kas galutiniam rezultate ir sugeneruoja aukštesnį vidutinį pajamingumą.

Galiausiai paskutinis kampas, iš kurio žiūrime į Momentum strategijos tvarumą, yra pastovumas, t.y. ar ji pastoviai generavo geresnius rezultatus nei palyginamasis indeksas ar S&P 500. Į šį klausimą atsako žemiau pateikiami grafikai.

Aukščiau esančiame grafike mėlynas (SF M), raudonas (PI) ir pilkas (S&P 500) laukai rodo, kaip kito šių strategijų 12 mėnesių rezultatai einant per visus periodus nuo 1997.06 sausio iki 2010.06. Aiškiai matome, jog mėlynas (SF M) fonas didžiąją laiko dalį (78.1% viso laiko) buvo virš raudonojo (PI) ir 72.6%  viso laiko virš pilkojo (S&P 500) . Kiek tikslesnis variantas kaip patikrinti aplenkimo pastovumą yra įtraukiant riziką.

Padalinant 12 mėnesių pokytį iš tų pačių 12 mėnesių standartinio nuokrypio gauname dydį, savo charakteristika panašų į Sharpe rodiklį. Kitaip tariant įskaičiuojame faktorių, kuris apsprendžia su kokiais svyravimais buvo pasiektas tas 12 mėnesių pokytis. Kuo svyravimai mažesni, tuo mažesnė rizika, tuo geresnis santykis. Matome, jog įtraukus rizikos faktorių, mėlynas fonas (SF M) vis tiek išlieka didesnę laiko dalį tiek virš raudonojo (PI), tiek virš pilkojo (S&P 500).

Žinant tai, kad JAV akcijų indeksas S&P 500 atspindi bendrą pasaulinę akcijų rinkų tendenciją bei judėjimą (JAV akcijų rinka pasaulyje yra didžiausia ir geriausiai išvystyta), įdomu pažiūrėti kokia yra koreliacija tarp Synergy Finance Momentum strategijos ir minėto akcijų indekso.

Iš pateikto grafiko matome, jog vidutinė koreliacija tarp SF M strategijos ir S&P 500 yra kiek mažesnė nei 0.5, o tai reiškia, kad investuojant dalį savo portfelio pagal inertiškumo metodiką, būtų sumažinama priklausomybė nuo bendrų akcijų rinkų judėjimo tendencijų. Tai puikiai atsispindi per recesinius periodus, kada akcijų rinkų indeksams krentant, Momentum modelis portfelyje laiko saugius instrumentus (kurie tuo metu yra inertiškesni arba krenta mažiau nei akcijos).

Komisiniai. Kiekvienas rinkos dalyvis disponuoja skirtingo dydžio portfeliais, taip pat naudoja skirtingus brokerius, kurių komisiniai dydžiai taip pat skirtingi (paprastai siekia nuo 1$ iki 30$ už sandorį), todėl skirtingi investuotojai nuo 2000 metų vadovavęsi inertiškumo metodika, būtų pasiekę skirtingus rezultatus. Žemiau pateikiame kelis variantus.

Savo testuose darėme prielaidą, jog investuojama suma yra 100000$, o mokami komisiniai yra lygūs 1$ per sandorį, tuomet žinant tai, kad galimas maksimalus sandorių skaičius per mėnesį yra 4 (2 pirkimo ir 2 pardavimo) , nesunkiai apskaičiuojame , jog tokiam investuotojui komisinių įtaka būtų praktiškai nepastebima  ([4*1$ / 100000$]*100 -> 0.004% ). Matome, jog jeigu komisiniai mokesčiai per mėnesį sudarytų ir 0.5% (pvz.  10000$ portfelis,  o sandorio kaštai siektų 12$ -> [4*12$/10000$]  * 100 ~ 0.5%),  Momentum strategijos rezultatai pagal visus rodiklius (tiek pagal pelningumą tiek pagal riziką) vis tiek gerokai lenkia  pasyvią investavimo strategiją: perkant ir laikant S&P 500 akcijų indeksą ištisus metus.

5. Išvados

Taigi reziumuojant galime teigti, jog pagal visus pagrindinius strategijų vertinimo parametrus, remiantis Synergy Finance Momentum strategijos metodika valdomo portfelio rezultatai (su istoriniais duomenimis) lenkia tiek palyginamojo (PI), tiek S&P 500 akcijų indekso (perkant ir laikant) rezultatus. Tikime, jog šis akcijų indeksas (S&P 500) geriausiu atveju reprezentuoja didžiosios daugumos rinkos dalyvių portfelių charakteristikas (ilguoju laikotarpiu 5-7% metinė grąža ir 30-50% maksimalūs kritimai nuo pikų), todėl turime statistinio pagrindo teigti, kad sistemingai įgyvendinant šią Synergy Finance sukurtą metodiką, galima nesudėtingai kelis kartus pagerinti šį šabloninį pelno ir rizikos santykį.

Kaip tuo pasinaudoti?

Synergy Finance savo klientams kiekvieną pirmadienį siunčia „Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą“, kuriame tarp įvairios susistemintos informacijos apie finansų rinkose vykstančius procesus, pateikiami ir Momentum modelio parodymai. Taip pat kiekvieno mėnesio pirmąją prekybos dieną tyrimo prenumeratoriams išsiunčiamas Synergy Finance Momentum strategijos modelio sugeneruotas signalas (2 stipriausi instrumentai). Tokiu būdu kiekvienas, norintis sistemingai investuoti savo turimas lėšas, gali prisijungti prie Momentum strategijos įgyvendinimo.

Užsiprenumeruokite išsamų Synergy Finance “Savaitinį finansų rinkų investicinį tyrimą” jau šiandien!