Turbūt ne kartą teko dalyvauti diskusijose ar girdėti kaip vienas ar kitas žymesnis investavimo “ekspertas” pareiškia, pvz. “kadangi akcijų/obligacijų/žaliavų indeksas XYZ yra daug nukritęs/pakilęs, reiškia, kad atėjo geras metas pasipildyti/susimažinti pozicijas”. Teiginys atrodo tikrai logiškas, tačiau jei logika būtų geležinis ginklas investuotojų sprendimų arsenale, tokie finansų rinkų sproginėjimai kaip Dot.com burbulas ar pastaroji NT griūtis neturėtų egzistuoti. Tačiau kad ir kaip logiškai atrodė tokie teiginiai, kaip: “internetas per kelis metus apvers verslo pasaulį aukštyn kojom” (dow 36 000) arba “žmonių skaičius sparčiai auga, tačiau žemė nuo to nesiplečia, TAIGI nekilnojamasis turtas pasmerktas amžinajam augimui”, turbūt nesuklysiu teigdamas, jog absoliuti dauguma investuotojų, kurie rėmesi šia logika, patyrė “šokių tokių nuostolių” (švelniai tariant). Taigi kaip matome, logika dažniau yra investuotojų priešas nei draugas.
Čia iškyla esminis klausimas, ar vien tik žiūrint į kainų pokyčius galime turėti naudos investuojant (pvz. turto klasei ABC nukritus/pakilus x%, įvykis Y pasidaro labiau tikėtinas) ar tai tik tėra paprasčiausias laiko švaistymas (kaip, beje, yra su dauguma techninės analizės indikatoriais paremtų strategijų)? Šis klausimas jau kuris laikas kirbėjo galvoje, todėl atsiradus daugiau laisvo laiko teko panagrinėti jį iš esmės. Detalų tyrimą mokslinio straipsnio formatu bus galima rasti (greičiausiai) tik šį pavasarį, tad čia pateiksiu tik esminius momentus.
Visų pirma, priminsiu kaip atrodo tie slenkantys pokyčiai (žemiau esantis pav.)
Aukščiau esančiame paveikslėlyje juoda, kažką panašaus į bangavimą primenanti, linija yra 12 mėnesių slenkantys pokyčiai. Raudonai apibrėžiau paskutinę reiškmę, kuri rodo kiek per metus (nuo 2011 09 iki 2011 09) yra pakitusi žaliavų ETF – GSG kaina. Taip pat matome, jog linija yra besileidžianti, o tai reiškia, kad lyginant su praitais keliais mėnesiais, dabartinis 12 mėnesių pokytis krenta (mūsų atveju artėja prie vidurkio (kas yra apie 9%) – pilka punktyrinė linija). Keistai vingiuojantys žalias ir raudonas debesys reprezentuoja stambesnių nukrypimų nuo normos ribas (žalia zona – daugiau nei 1 standartinis nuokrypis (STDEV) žemiau vidurkio, raudona zona – daugiau nei 1 standartinis nuokrypis (STDEV) aukščiau vidurkio), tuo tarpu pilka erdvė reprezentuoja zoną, kur slenkantys pokyčiai yra nuo vidurkio nukrype ne daugaiu nei per ±1 standartinį nuokrypį (STDEV) nuo vidurkio (paprastai kalbant, šiuo metu GSG 12 mėn. pokytis yra normos ribose).
Taigi mus domins išsiaiškinti, kas būna (statistiškai) kai vienos ar kitos turto klasės slenkantis pokytis atsiduria žalioje (ir dar žemiau), pilkoje bei raudonoje (ir dar aukščiau) zonose. Taip pat pažiūrėsime ar rezultatai skiriasi jei skaičiavimuose naudosime situacijas kai slenkantis pokytis krenta (kaip aukščiau esančiame paveikslėlyje) ir kai kyla. Labiau patyręs investuotojas jau turėtų susigaudyti kur link aš suku – “logiškai mąstant”, kai indeksas per metus yra daug pakilęs (mūsų atveju pvz. su GSG +60%), peršasi mintis, kad rinka yra smarkiai perpirkta, todėl reikėtų laukti korekcijos. Taip pat primygtinai peršasi prielaida, jog geriausias metas fiksuotis poziciją būtų kai slenkantis pokytis pradeda koreguotis, t.y. judėti link vidurkio (GSG atveju kristi).
Trumpai primenu kokias turto klases mes stebime savo veikloje, bei mėnesiniame investiciniame tyrime – “Taktinė turto alokacija”:
- Įvairaus laikotarpio obligacijos (BND – Vanguard Total Bond Market ETF)
- Žaliavos (GSG US – iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust)
- Auksas (GLD US – SPDR Gold Shares)
- JAV akcijos (SPY US – Standard & Poor’s Depositary Receipts)
- EAFE akcijos (VEA US – Vanguard Europe Pacific ETF)
- Besivystančių rinkų akcijos (VWO US – Vanguard Emerging Markets ETF)
- Nekilnojamasis turtas (VNQ US – Vanguard REIT ETF)
I dalis. Turto klasių slankantys pokyčiai
Žemiau pateiktoje lentelėje, pavaizduoti pelningumo ir rizikos santykiai (vidutinis pokytis / vidutinis kritimas) per sekančius 1,3,6 ir 12 mėn., kai slenkantys pokyčiai yra įvairiose situacijose (per 1 st. nuokrypį žemiau visų 12 mėn. vidurkio, ± 1 st. nuokrypio nuo vidurkio ribose, per 1 st. nuokrypį aukščiau visų 12 mėn. vidurkio, taip pat kai kyla ir kai krenta):
Kadangi čia mus iš esmės domina dėsningumas, o ne detalės, lentelėje esančią informaciją intuityviai įvertinti padės spalvos. Matome, jog priešingai nei būtų galima pagalvoti, po situacijų kuomet turto klasės patirdavo prastus periodus (12 mėn. pokytis daugiau nei per 1 st. nuokr. žemiau vidurkio), sekantys periodai taip pat neblizgėdavo. Patys prasčiausi pelningumo ir rizikos santykiai sekdavo po to kai pokytis per 12 mėn. būdavo prastas (per 1 st. nuokr. žemiau vidurkio) ir ne geresnis nei prieš tai buvęs 12 mėn. pokytis. Įdomiausia tai, jog patys geriausi pelningumo ir rizikos santykiai sekdavo po to, kai turto klasių 12 mėn. pokyčiai būdavo geri (per daugiau nei 1 st. nuokr. aukščiau vidurkio) ir gerėjantys (geresni nei prieš tai buvę 12 mėn. pokyčiai). Taigi matome jog rezultatai iš esmės priešingi nei siūlytų “logika”, t.y. po prastų periodų ir toliau seka prasti periodai, o kai turto klasės yra “ant bangos”, ateinantys periodai irgi būna geri. Galime teigti, jog žiūrint į 12 mėn. slenkančius pokyčius, pagrindinėse turto klasėse vyrauja “inertiškumo”, o ne “apsigręžimo link vidurkio” (angl. mean reversion) principas.
Rezultatai įdomūs, tačiau jie tikrai nėra netikėti. Turint omeny, jog mūsų “Momentum” modelis, kurio pelningumo ir rizikos santykiai yra vieni geriausių iš visų Synergy Finance sukonstruotų strategijų, būtent ir yra paremtas “inertiškumo” principu, gauti rezultatai tik patvirtina, jog žiūrint į 12 mėn. pokyčius, bandyti “gaudyti dugnus” rizikingiau, nei laikyti portfelyje tas turto klases, kurios yra paaugusios daugiausiai.
12 mėn. terminas mūsų akimis yra artimesnis “trumpojo laikotarpio” savokai, taigi būtų įdomu paanalizuoti, kaip turto klasės elgiasi po “ilgesnių” periodų. Taigi žemiau pateiktoje lentelėje, pavaizduoti pelningumo ir rizikos santykiai (vidutinis pokytis / vidutinis kritimas) per sekančius 12,24,36 ir 60 mėn., kai slenkantys pokyčiai yra įvairiose situacijose (per 1 st. nuokrypį žemiau visų 60 mėn. vidurkio, ± 1 st. nuokrypio nuo vidurkio ribose, per 1 st. nuokrypį aukščiau visų 60 mėn. vidurkio, taip pat kai kyla ir kai krenta):
Čia jau matome žymiai “logiškesnį” vaizdą. Situacijose, kai turto klasių 60 mėn. pokyčiai gerokai atsilieka nuo vidurkio (per 1 st. nuokrypį žemiau visų 60 mėn. vidurkio), sekantys periodai būna patys palankiausi investuoti (išskyrus obligacijas [BND]), t.y. matome “apsigręžimo link vidurkio” tendencingumą. Logika išsilaiko ir žiūrint į pelningumo/rizikos santykius po itin gerų periodų (kai pokytis yra per 1 st. nuokrypį aukščiau visų 60 mėn. vidurkio). Kitaip tariant, po didelių kilimų seka prastesni laikotarpiai (išskyrus auksą [GLD]).
Taigi remiantis 60 mėn. slankiųjų pokyčių analize, galime teigti, jog bendrai kalbant, palankiausias metas pildytis pozicijas yra tada, kuomet turto klasių pokytis per 5 metus (60 mėn.) yra prastas ir po truputį pradeda gerėti (lyginant su prieš tai buvusiu 60 mėn. pokyčiu).
Šioje vietoje akcijų [SPY, VEA, VWO], nekilnojamojo turto [VNQ] ir žaliavų [GSG] rezultatai paklūsta logikai, tačiau matome, jog obligacijos [BND] ir auksas [GLD] išsišoka iš bendro konteksto. Kyla klausimas, kodėl taip yra? Jeigu su obligacijomis viskas yra aišku (obligacijos yra priskiriamos prie saugių instrumentų, taigi nenuostabu, jog jų pokyčių tendencijos ilgesniais periodais yra gana stabilios ir nuoseklios – nei daug kyla, nei daug krenta), tai su auksu neaišku niekas. Jeigu pažvelgsime į aukso slenkančių 60 mėn. pokyčių grafiką, matysime vaizdą, kuriame net ir menkiausias cikliškumo užuomazgas įžvelgti sunku būtų “lakiausią fantaziją” turintiems analitikams. Auksas gali per kelis metus paaugti porą šimtų procentų, po to per kelis metus visą tą prieaugį “pamesti”, tuomet 20 metų stagnuoti/kristi ir pan.
Taigi 60 mėn. slenkančių pokyčių analizę, kaip galimą suflerį pozicijų pildymui, mes taikysime tik akcijoms [SPY, VEA, VWO], nekilnojamajam turtui [VNQ] ir žaliavoms [GSG].
Reziumuojant šią dalį, peršasi labai paprastas patarimas – kai sekantį kartą girdėsite sakant: “daug nukrito – reiškia kilsim”, visada pasitikslinkite, apie kokio laikotarpio kritimą eina kalba? Jau nekalbu apie tai, jog visada reikėtų pasidomėti, ar teiginys tėra nuomonė, ar jis dar yra paremtas ir kažkokiais tyrimais (ne tik “logika”
).
(Pastaba: slenkančių pokyčių stebėjimu paremtas investavimas primena Warren’o Buffet’o stilių – pirkti pigiai, parduoti brangiai. Iš esmės Warren’as savo stambiausias pozicijas perka ir laiko (Coca Cola, MacDonalds, Johnson & Johnson ir pan.), kartas nuo karto jas papildydamas. Stebint slenkančius 60 mėn. pokyčius mes taip pat galime pirkti “pigiau”, tik nebereikia jokių “stebuklingų” ir “legendomis apipintų” fundamentalaus investavimo žinių ir įgūdžių.)
II dalis. Synergy Finance strategijų slenkantys pokyčiai
Kartas nuo karto (ypač per “pastebimus” pakritimus) iš klientų sulaukiame užklausų sukonstruoti metodiką, kuri nustatytų situacijas/laikotarpius, kuomet yra optimaliausias metas pildytis Synergy Finance principais valdomų portfelių pozicijas. Taigi pravartu pažvelgti kaip po prastesnių/geresnių periodų elgiasi ir mūsų strategijos. Žemiau pateiktoje lentelėje, pavaizduoti pelningumo ir rizikos santykiai (vidutinis pokytis / vidutinis kritimas) per sekančius 1,3,6 ir 12 mėn., kai slenkantys 12 mėn. SF strategijų pokyčiai yra įvairiose situacijose (per 1 st. nuokrypį žemiau visų 12 mėn. vidurkio, ± 1 st. nuokrypio nuo vidurkio ribose, per 1 st. nuokrypį aukščiau visų 12 mėn. vidurkio, taip pat kai kyla ir kai krenta):
Iš lentelėje pateiktų rezultatų matome, jog čia paveikslas dar aiškesnis (lyginant su pagrindinių turto klasių rezultatais). Vienareikšmiškai geriausias metas pildytis SF strategijomis valdomų portfelių pozicijas yra būtent tada, kai esamas 12 mėn. pokytis atsilieka per daugiau nei 1 st. nuokrypį nuo vidurkio ir, lyginant su praeito mėnesio periodu, kyla (kitaip tariant kai 12 mėn. rezultatas yra prastas ir pradeda gerėti). Rezultatai išlieka tvarūs ir pritaikius statistinio patikimumo filtrą.
Pastaba Geek’ams: kad slenkančių pokyčių analizės rezultatai SF strategijoms bus tvarkingi ir nuoseklūs, nuojauta kuždėjo dar tik modeliuojant pačias strategijas. Tačiau, kad jie bus tokie “tvarkingi”, nustebino net mane patį. Atlikus 12 mėn. pokyčių skirstinio normalumo testą (angl. normality test), pasimatė įdomi detalė – “SF Timing“, “SF Momentum” ir “SF Yield Curve” strategijų 12 mėn. pokyčiai “paklūsta” normaliojo skirstinio taisyklėms (Shapiro-Wilk teste, significance > 0.05). Teoriškai žiūrint tai reiškia, kad 95% visų 12 mėn. pokyčių turėtų “sutilpti” į ± 2 st. nuokrypius nuo vidurkio. Kitaip tariant, jeigu pastebime, kad kažkurios iš minėtų strategijų 12 mėn. pokytis nuo vidurkio atsilieka per daugiau nei 2 st. nuokrypius, tikimybė, kad sekantys 12 mėn. pokyčiai bus dar prastesni yra minimali (<5%). Taigi portfelių pildymas tokiose situacijose turėtų būti itin mažos rizikos. Tačiau iš praktikos galiu pasakyti, jog normalūs pasiskirstymai finansų rinkose yra super retas reiškinys, todėl normaliojo skirstinio niuansais “ramstyti” finansinius sprendimus yra labai rizikingai (pvz. Taleb’as rašo, kad dėl to, jog dauguma rizikos valdytojų normaliojo skirstinio savybes taiko “kur tik papuola”, rizikos faktoriai finansiniuose modeliuose (švelniai tariant) būna nepakankamai įvertinti. Taigi tokios griūtys kaip 1980-ais ar 2000-ais yra labiau finansų rinkų savybė, o ne anomalija). Taigi apie didelio sverto (kaip ir visur kitur) perspektyvas čia galvoti tikrai nerekomenduočiau, geriau mokytis iš svetimų klaidų (pvz. LTCM istorija).
______________________________________________________________________________________________________________
Taigi nuo spalio mėn. Synergy Finance mėnesinis investicinis tyrimas – “Taktinė turto alokacija” iš pagrindų atsinaujins “slenkančių pokyčių analizės” (Rolling Returns) skiltį. Kiekvieną mėnesį mes joje atnaujinsime:
1) Pagrindinių turto klasių slenkančių 60 mėn. pokyčių analizės parodymus.
2) Synergy Finance strategijų slenkančių 12 mėn. pokyčių analizės parodymus.
Paspaudę aukščiau esančias nuorodas, galite pamatyti, kaip atrodys slenkančių pokyčių analizės puslapiai. Šios skilties pagalba bus galima kiekvieną mėnesį matyti ar kuri nors turto klasė yra palankioje situacijoje galimam pirikimui/pildymui. Taip pat bus galima stebėti ar kuri nors iš Synergy Finance strategijų nėra per daug atsiliekanti nuo statistinio jos vidurkio. Kaip jau žinome, susiklosčius situacijai, kai kurios nors strategijos 12 mėn. pokytis nuo vidurkio atsilieka per daugiau nei 1 st. nuokrypį ir, lyginant su praeito mėnesio situaciją, kyla, tai yra geriausias metas pildytis šia strategija valdomo portfelio pozicijas/pradėti naudoti minimalų (iki 2k.) svertą. Visa tai bus galima pamatyti iš vidurinės lentelės:
Čia matome, jog EAFE akcijos [VEA] ir besivystančios rinkos [VWO] yra neutralioje zonoje (ne daugiau nei per ±1 standartinį nuokrypį nuo vidurkio) ir krenta (raudona rodyklė žemyn), todėl dėl šių turto klasių galvos sukti šiuo metu nereikia. JAV akcijos [SPY] ir Nekilnojamasis turtas [VNQ] jau yra palankioje zonoje pildymui, tačiau vis dar krentančioje tendencijoje (raudona rodyklė žemyn), taigi dar reikėtų palaukti kol 60 mėn. pokytis pradės didėti ir tada galvoti apie pildymą. Galiausiai matome, jog Žaliavos [GSG] yra žalioje, t.y. palankioje zonoje pildymui ir jų 60 mėn. pokytis, lyginant su praeitu mėnesiu didėja (žalia rodyklė aukštyn), o tai reiškia, kad turime statistinio pagrindo galvoti, jog yra geras metas pildytis Žaliavų [GSG] pozicijas. Čia reikia atsiminti, jog kalba eina apie ilgesnio laikotarpio investavimą, todėl jei nusprendėte vadovautis šio modelio principais, pozicijas turėtumėte išlaikyti bent 2-3 metus (geriausia 5 metus) po papildymo.
Pastaba: slenkančių pokyčių analizės principas taip pat puikiai turėtų tikti tiems investuotojams, kurie yra linkę į periodinį investavimą. Čia situacija aiški – kai turto klasė patenką į žalią zoną, pradedamas pildymo procesas.
PS. komentarai, pastabos ir pasiūlymai yra visada laukiami.




Gerai čia Lukai pasidarbavęs.
[...] kalbėjome dar 2012 metais. Taigi bent jau iš dalies galime teigti, jog mūsų atliekamos slenkančių pokyčių analizės projekcijos bei 12 mėnesių normaliojo pasiskirstymo “fenomenas” galioja ne tik [...]