Yra spėjama, kad visas auksas, kuris buvo išgautas per žmogaus istoriją vis dar egzistuoja viena ar kita forma. Pagal 2010 metų „Pasaulinio aukso konsulo“ (angl. World Gold Council) duomenis, viso buvo išgauta apie 168300 tonų geltonojo metalo. Jei visą šį auksą būtų įmanoma surinkti [...]]]>

Kiek aukso buvo išgauta per visą žmogaus istoriją?

Yra spėjama, kad visas auksas, kuris buvo išgautas per žmogaus istoriją vis dar egzistuoja viena ar kita forma. Pagal 2010 metų „Pasaulinio aukso konsulo“ (angl. World Gold Council) duomenis, viso buvo išgauta apie 168300 tonų geltonojo metalo. Jei visą šį auksą būtų įmanoma surinkti į vieną vietą, išlydyti bei suformuoti taisyklingos formos kubą, tai jo ilgis, plotis bei aukštis būtų lygus 20.6 metrų. Tokio dydžio kubas turėtų tilpti į daugelio Lietuvos mokyklų krepšinio salę.

Analizuojant aukso atsargas šiek tiek smulkiau matome, kad 50% visų aukso atsargų yra juvelyrinių dirbinių forma (84100 tonų), tuo tarpu tik 12% (20200 tonų) yra panaudota pramonėje. Maždaug 36% viso aukso yra priskiriama finansinėms atsargoms, iš kurių 19% (31400 tonų) aukso laikoma privačių investicijų forma (privačių investuotojų laikomi aukso luitai ir monetos bei investiciniai fondai, kurie investuoja į auksą) ir 17% (29000 tonų) priklauso pasaulio centriniams bankams (daugiausiai investicinių aukso luitų forma). Na o likusios 3600 tonų yra neapskaitytos.

Žemiau pateikiame paveikslą, kuriame atvaizduojama, kaip yra pasiskirsčiusios per visą žmogaus istoriją išgauto aukso atsargos.

Kiek vertas visas pasaulio auksas?

Šis 20.6 metrų ilgio, pločio bei aukščio kubas pagal paskutinę aukso rinkos kainą (1713.10 JAV dolerių už unciją) būtų vertas 9.269 trln. JAV dolerių (9,269,556,704,411.73). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai visas pasaulio aukso atsargas pabandysime palyginti su kitomis pasaulinėmis finansų rinkomis (akcijų ir obligacijų). McKinsey Global Institute 2010 metais pasaulinę akcijų rinką įvertino maždaug 54 trln. JAV dolerių. Taigi visos aukso atsargos sudarytų maždaug 17% pasaulio akcijų kapitalizacijos. Lyginant su valstybių skolomis (41 trln. JAV dolerių) aukso dalis siektų maždaug 22%. Tuo tarpu lyginant su visa akcijų bei skolos rinkų kapitalizacija, pasaulinė aukso atsargų dalis tesudarytų 4.3%.

Tačiau reikėtų pastebėti, kad toks skaičiavimas nėra pats tinkamiausias. Vertinant aukso rinkos dydį dauguma analitikų siūlo skaičiuoti tik finansines atsargas, t.y. tik 36% visų aukso atsargų. Vertinant tik pagal šią dalį, aukso santykis lyginant su visa akcijų bei skolos rinkų kapitalizacija sumažėtų 3 kartus, t.y. nuo 4.3% iki 1.4%.

Kam priklauso pasaulio auksas?

Kaip jau buvo minėta anksčiau, maždaug 17% arba 29000 tonų aukso priklauso pasaulio centriniams bankams, tuo tarpu 52% visų centrinių bankų atsargų priklauso vos 5 stambiausioms šalims: JAV – 8133 tonos, Vokietijai – 3401 tona, Prancūzijai – 2435 tonos, Japonijai – 765 tonos ir Didžiajai Britanijai – 310 tonų. Vidutiniškai paminėtos 5 šalys aukso forma laiko 46.5% savo visų užsienio valiutos rezervų.

Tuo tarpu 5 stambiausioms besivystančioms rinkoms šiuo metu priklauso tik 9% visų centrinių bankų atsargų: Kinijai – 1054 tonos, Rusijai – 830 tonų, Indijai – 557 tonos, Meksikai – 106 tonos ir Brazilijai – vos 33 tonos. Šiuo metu paminėtos 5 šalys aukso forma laiko vidutiniškai 4.7% savo visų užsienio valiutos rezervų, o tai yra 10 kartų mažiau nei išsivysčiusios šalys. Norėdamos pasivyti paminėtas 5 senbuves, jos turėtų papildomai įsigyti maždaug 23000 tonų aukso, t.y. maždaug 14% visų iki dabar išgautų pasaulio aukso atsargų. Galima tik pafantazuoti, kokią įtaką tai galėtų turėti aukso rinkos kainai.

Tuo tarpu privatiems investuotojams šiuo metu priklauso net 31400 tonų aukso atsargų. Didžioji dalis jo yra laikoma aukso luitų ir monetų pavidalu, tačiau per pastaruosius 9 metus labai stipriai išsiplėte biržoje prekiaujamų fonų, kurie investuoja į auksą, dar sutrumpintai vadinamų ETF – dalis. 2001 metais jų dar nebuvo, o pagal 2011 metų duomenis, juose jau buvo sukaupta 2155 tonos aukso, t.y. 1.3% visų pasaulio aukso atsargų. Taip pat ką galima pastebėti iš žemiau pateiktos lentelės, kad stambiausias biržoje prekiaujamas aukso fondas SPDR Gold Shares (GLD) laiko 56% viso aukso fondams priklausančio aukso.

Kiek aukso dar likę po žeme?

Šiuo metu aukso kasybos kompanijų balansuose yra priskaičiuojama maždaug 40000 – 50000 tonų dar neišgauto aukso, kurio vidutinė išgavimo savikaina yra maždaug 250 – 350 JAV dolerių už Trojos inciją (17% nuo paskutinės rinkos kainos). Per metus vidutiniškai yra išgaunama po 2500 tonų aukso, t.y. jo atsargų kiekis „ant žemės“ padidėja arba infliuoja maždaug 2 – 2.4% per metus. Atsižvelgiant į tai išgauti likusios požeminius rezervus dar gali užtrukti maždaug 20 metų.

Žemiau pateikiamame paveiksle kaip tik galima matyti kaip kito „ant žemės“ esančio aukso atsargos per pastaruosius 10 metų. Per šį laikotarpį jos padidėjo nuo maždaug 145000 iki 165000 tonų, t.y. iš viso 20000 tonų, arba maždaug 2000 tonų per metus.

Aukso pasiūla ir paklausa

Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, kokie yra aukso pasiūlos šaltiniai? Realiai juos galima būtų išskirti į tris pagrindines grupes: aukso gavyba, aukso perdirbimas bei centrinių bankų pardavimai. Aukso kasyklų gavyba istoriškai sudarydavo didžiąją dalį kasmetinės aukso pasiūlos (1970 metais sudarė beveik 80% visos pasiūlos, nuo to momento vis po truputi mažėjo ir pastaruoju metu sudaro šiek tiek daugiau nei 60%). Perdirbamas auksas, tai į aukso luitus išlydyti papuošalai arba promonėje naudotas auksas. Ši aukso pasiūlos grupė tokia aiškia tendencija kaip kad aukso gavyba nepasižymėjo. Dažniausiai daugiau aukso yra perdirbama tada, kai jo rinkos kaina stipriai brangsta, kaip pavyzdžiui buvo 1980 metais ir kaip kad yra šiuo metu (pagal 2011 metų 3 ketvirčio duomenis perdirbamas auksas sudarė 41% ketvirtinės aukso pasiūlos).

Centriniai bankai yra vienas iš stambiausių aukso rinkos žaidėjų (laiko 17% visų pasaulio aukso atsargų), tai jų veiksmai gali gana stipriai įtakoti aukso kainos judėjimą. Centrinių bankų pardavimai vėlgi yra ganėtinai nepastovūs. Kartais pasauliniai centriniai bankai iš grynųjų pardavėjų tampa grynaisiais pirkėjais, t.y. kai sumoje jie akumuliuoja auksą, o ne jį pardavinėja. Pastaruoju metu centriniai bankai nustojo pardavinėti auksą ir vėl pradėjo jį akumuliuoti. Tarp didžiausių žaidėjų galima būtų paminėti tokias šalis kaip Kinija, Indija bei Rusija, kurios turi gana didelius užsienio valiutos rezervus bei gana stipriai akumuliuoja taurųjį metalą. Vien tik jų veiksmai, jei nėra lygiaverčių pardavėjų, gali gana stipriai paveikti aukso rinkos kainą.

Analizuojant aukso paklausą, ją galima būtų suskaidyti į tris pagrindines grupes: juvelyrika, pramonė arba technologijos bei investicijos. Istoriškai didžioji dalis paklausos atkeliaudavo iš juvelyrikos sektoriaus (pagal 2011 metų 3 ketvirčio duomenis ši grupė sudarė 47% visos ketvirtinės aukso paklausos). Pramonė pasižymi gana stabilia aukso paklausa, kuri istoriškai svyruoja apie 10 – 15% visos paklausos.

Tuo tarpu įdomiausia aukso paklausos grupė šiuo metu yra investicijos. Analizuojant pastaruosius 50 metų (žiūrėti aukščiau pateiktą grafiką) galima gana aiškiai matyti, kad aukso paklausa iš investuotojų buvo gana stipriai išaugusi 1980 metais (iki 50% visos paklausos) bei per pastarąjį dešimtmetį (pagal 2011 metų 3 ketvirčio duomenis aukso paklausa iš investicijų sudarė 42% visos aukso paklausos). Kaip jau žinome, nuo 1970 iki 1980 metų aukso kaina buvo padidėjusi maždaug 25 kartus, taigi galima daryti prielaidą, kad būtent šis kainos kilimas ir paskatino daugiau investuoti į auksą. Tačiau po šio periodo sekė 20 ganėtinai prastų metų, per kuriuos aukso kaina prarado apie 70% vertės.

Smulkiau analizuojant pastarųjų 10 metų aukso paklausą (žiūrėti žemiau pateiktą grafiką), galima aiškiai pastebėti aukso paklausos didėjimą iš investicijų pusės. Per analizuojamą 10 metų laikotarpį ši paklausos grupė padidėjo daugiau nei 4 kartus, t.y. nuo 357 tonų 2001 metais iki 1517 tonų 2011 metais. Per tą patį laikotarpį aukso kaina padidėjo net 6 kartus, nuo 278 JAV dolerių už unciją 2001 metais iki 1421 JAV dolerio už unciją 2010 metais. Tačiau kaip matome iš žemiau pateiktos metinės aukso paklausos kreivės, per tą patį laikotarpį bendra aukso paklausa išliko ganėtinai stabili. Taigi šioje vietoje galima daryti paprastą išvadą, kad pastarąjį dešimtmetį didžiausią įtaką aukso kainos pokyčiui daro būtent padidėjęs investuotojų susidomėjimas, kuris laikui bėgant, be abejo, gali pasikeisti.

Kiek auksas „turėtų“ kainuoti?

Šiuolaikinėje ekonominėje sistemoje praktiškai visų finansinių instrumentų kaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į planuojamus ateities pinigų srautus. Tarkime investuojant į akcijas galima tikėtis dividendų bei pelno augimo, investuojant į obligacijas yra mokamos fiksuotos palūkanos, na o investuojant į nekilnojamą turtą galima gauti tam tikras nuomos pajamas ir pan.

Ar įmanoma panašiai apskaičiuoti aukso kainą? Deja nelabai. Priešingai anksčiau paminėtiems pavyzdžiams, įsigijus aukso luitą jį reikia kažkur saugoti, tarkime išsinuomoti saugyklą, už kurią reikia mokėti tam tikrą mokestį. Taigi auksą galima būtų priskirti ne prie pajamas generuojančios, o prie tam tikras išlaidas patiriančios turto klasės.

Tačiau kalbant apie auksą galima būtų išskirti kitus du jo vertės nustatymo būdus. Pirmasis yra labai paparastas, t.y. kai aukso kaina apskaičiuojama pagal tai, kiek kainuoja jį išgauti. „Pasaulinio aukso konsulo“ duomeninis šiuo metu išgauti vieną unciją aukso kainuoja maždaug 250 – 350 JAV dolerių. Jei tarkime rinkoje aukso kaina smuktų žemiau šio lygio, aukso kasybos kompanijos sustotų kasusios auksą, nes tokia veikla būtų nuostolinga ir dėl sumažėjusios pasiūlos aukso kaina pradėtų didėti. Tuo tarpu aukso kainai kylant, norinčių jį išgauti daugėja, dėl to palaipsniui auga ir tauriojo metalo pasiūla, kas savo ruožtu gali paskatinti kainos smukimą.

Be pirmojo varianto yra ir antrasis aukso kainos įvertinimo metodas, kai pasaulyje arba konkrečioje šalyje esančio aukso kapitalizacija yra lyginama su pasaulyje arba toje šalyje esančių pinigų mase. Taip yra daroma dėl labai paprastos priežasties – auksas labai ilgai atliko pinigų funkciją, o kai atsirado popieriniai pinigai, labai dažnai buvo taikomas vadinamas „aukso standartas“, t.y. kai popierinius pinigus galima būdavo iškeisti į tam tikrą kiekį metalo. Tačiau šiuo metu popieriniai pinigai nėra paremti auksu.

Visų pirma kaip pavyzdį paanlizuokime JAV. Ši šalis pagal paskutinius 2011 metų duomenis turi 8133 tonas aukso, kas pagal paskutinę aukso rinkos kainą (1713.10 JAV dolerių už unciją) būtų lygu 433 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu pinigų kiekis šioje šalyje pagal paskutinius duomenis siekia 2100 mlrd. JAV dolerių. Taigi, vertinant pagal antrąjį metodą gauname, kad aukso kaina turėtų būti beveik 5 kartus didesnė, t.y. maždaug 8300 JAV dolerių už unciją.

Tačiau vietoj to, kad analizuotume tik vienos šalies situaciją, galima pabandyti paskaičiuoti globaliai. Pagal paskutinius duomenis pasaulio centriniai bankai yra sukaupę 29000 tonų aukso, kas skaičiuojant pagal tą pačią kainą būtų lygu 1545 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu paskutiniai duomenys apie pasaulyje esantį pinigų kiekį yra pakankamai seni (2009 metų), tuo metu jų bendra vertė buvo lygi maždaug 16000 mlrd. JAV dolerių. Taigi, vertinant aukso kainą pagal tą patį antrąjį variantą, tik šį kartą naudojant pasaulinius duomenis, gauname, kad tokiu atveju ji turėtų būti bent 10 kartų didesnė, t.y. maždaug 17700 JAV dolerių už unciją.

Tokie skaičiai atrodo tikrai įspūdingai! Tačiau reikia nepamiršti esminės prielaidos, t.y. kad visi pasaulio ekonomikoje cirkuliuojantys pinigai turi būti lygūs centrinių bankų saugyklose gulinčiam auksui. Net gi jei ši prielaida yra teisinga, niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek laiko praeis, kol aukso kaina pasieks tą tikrąją vertę ir ar apskritai ją pasieks (taip pat gali mažėti pinigų kiekis). Tuo tarpu jei ši prielaida visgi pasirodo klaidinga, tai nustatyti aukso kainą praktiškai yra neįmanoma ir ji turėtų priklausyti tik nuo žmonių noro jį įsigyti, o tai jau susiję su emocijomis, kurios gali labai greitai bei drastiškai pasikeisti.

Per pastaruosius kelis metus labai stipriai išaugo žmonių susidomėjimas geltonuoju metalu. Padidėjusį susidomėjimą turbūt geriausiai iliustruoja tai, kad pats populiariausias biržoje prekiaujamas aukso fondas „SPDR Gold Shares“ (GLD) šiuo metu yra vienas iš didžiausių pagal valdomą turtą (šio straipsnio rašymo metu fondo valdomas turtas ~72 mlrd. [...]]]>

Aukso fondas vienas iš stambiausių pasaulyje

Per pastaruosius kelis metus labai stipriai išaugo žmonių susidomėjimas geltonuoju metalu. Padidėjusį susidomėjimą turbūt geriausiai iliustruoja tai, kad pats populiariausias biržoje prekiaujamas aukso fondas „SPDR Gold Shares“ (GLD) šiuo metu yra vienas iš didžiausių pagal valdomą turtą (šio straipsnio rašymo metu fondo valdomas turtas ~72 mlrd. JAV dolerių). Žemiau yra pateikiamas grafikas, kuriame pavaizduota, kiek Trojos uncijų aukso yra įsigijęs minėtas GLD fondas. Kaip pavyzdžiui tokia šalis kaip Kinija šiuo metu savo rezervuose turi mažiau aukso, nei minėtas biržoje prekiaujamas aukso fondas.

Iš vienos pusės, tai tikrai reiškia daugelio pasaulio investuotojų susidomėjimą šiuo tauriuoju metalu. Tačiau iš kitos pusės jau galima teigti, kad ši investavimo idėja yra labai stipriai išpopuliarinta ir paplitusi, o tai reiškia, kad jau gali būti per vėlu daryti naujas ilgalaikes investicijas.

Toliau šiame straipsnyje bus pažvelgta į aukso istoriją, išanalizuoti istoriniai aukso kainos pelningumai, bei bus pabandyta atsakyti į klausimą, ar iš tiesų jau yra pavėluota į traukinį.

Trumpa aukso istorija

Pradedant kalbėti apie aukso istoriją, visų pirma reikia suprasti, kad ji yra labai ilga (pirmi duomenys apie aukso panaudojimą siekia 4000 metų prieš Kristų). Per tą laikotarpį žlugo ne viena imperija ar valstybė, vyko daugybė karų, keitėsi religinės, valdymo bei finansų sistemos, tuo tarpu šis metalas išliko kaip prabangos etalonas, gerovės rodiklis bei pinigų sistemos standartas. Trumpiau tariant, jis išliko esant net pačioms blogiausioms sąlygoms ir labai tikėtina, kad taip bus ir ateityje.

Iš karto galima būtų užduoti vieną klausimą: atsižvelgiant į aukso ilgaamžiškumą, ar galima teigti, kad aukso kaina „visada“ kyla, ir kad aukso kainos smukimas yra „neįmanomas“? Atsakymas į šį klausymą greičiausiai turėtų būti neigiamas. Kaip ir kitose finansų rinkose, taip ir aukso rinkoje galimi tiek kainos pakilimai tiek nuosmukiai, vadinamos „bulių“ bei „meškų“ rinkos, investuotojai gali išgyventi euforiją bei paniką. Tačiau kalbant apie auksą yra vienas esminis skirtumas – jis, kad ir kas nenutiktų, turės kažkokią vertę, tuo tarpu įmonės bei valstybės gali bankrutuoti, popierinės valiutos gali tapti bevertės ir pan.

Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad auksas labai dažnai buvo naudojamas kaip pinigų sistemos standartas. Tarkime 1500 metais prieš Kristų Egipte pradėtos naudoti auksinės monetos – „Šekeliai“. Vienoje tokioje monetoje buvo maždaug 11.3 gramai aukso. Šiek tiek vėliau, t.y. 1284 metais Venecija išleido auksines monetas – „Dukatus“. Šios monetos tapo labai populiarios ir tokios išliko ateinančius 500 metų.

Finansų rinkose įsitvirtinus popieriniams pinigams, dažniausiai jie turėdavo būti paremti aukso rezervais. Tokia sistema buvo vadinama „ausko standartu“. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje nuo 1700 iki 1914 metų galiojo „aukso standartas“. 1700 metais Izaokas Niutonas užfiksavo auko kainą ties vienu ir nekeičiamu lygiu – 84 šlingai ir 11.5 penso už Trojos unciją, kuris išliko iki 1914 metų, t.y. Pirmojo pasaulinio karo.

Žvelgiant į pastarojo šimtmečio pradžią, panaši situacija buvo ir JAV rinkoje. Iki 1934 metų aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 24 JAV dolerių už Trojos unciją riba, o nuo 1934 metų (nuo tada iki 1971 metų JAV piliečiams buvo uždrasuta laikyti auksą) aukso kaina buvo užfiksuota ties maždaug 35 JAV dolerių už Trojos unciją riba.

Tik nuo 1971 metų, t.y. kai žlugo Breton Vudso sistema, pagrindinių šalių valiutoms buvo leista laisvai svyruoti ir dauguma jų tapo nebeparemtos aukso rezervais. Nuo to momento aukso kaina taip pat yra laisvai svyruojanti, t.y. ji kinta kiekvieną dieną priklausomai nuo įvairiausių aukso pasiūlą bei paklausą įtakojančių faktorių bei kitų investuotojų veiksmų.

Galiausiai pažvelgus į žemiau pateiktą aukso kainos istorinį grafiką (ilgiausia istorija, kokią pavyko surasti), galima daryti išvadą, kad pastaruosius 300 metų (nuo 1700 iki 2000 metų) reali aukso kaina (įvertinus infliacijos pokytį) nebuvo linkusi labai stipriai kilti, t.y. ji patyrė tam tikrų trumpalaikių svyravimų, tačiau galutiniame taške išliko nepakitusi. Taip pat galima labai aiškiai matyti, kad per paskutinius 100 metų labai ženkliai padidėjo aukso kainos svyravimų amplitudė, o dabartinė situacija yra labai panaši į tam tikrą ekstremumą.

Istoriniai aukso kainos pelningumai

Pažvelgus į aukso istoriją, kiekvienam investuotojui turėtų būti įdomu sužinoti, o kiek gi buvo galima uždirbti investavus į auksą vienu ar kitu laikotarpiu. Kaip galima buvo pastebėti iš aukščiau pateikto grafiko, nuo 1700 iki 1900 metų aukso kaina praktiškai nepakito (skaičiuojant realiomis kainomis, t.y. įvertinus infliaciją), o tai reiškia kad realus 200 metų investicijų į auksą pelningumas siekė maždaug 0%.

Tuo tarpu pažvelgus į tai, kas vyko šiek tiek artimesniu periodu, t.y. nuo 1920 iki 2011 metų (žiūrėti žemiau pateiktą pirmąjį aukso kainos grafiką), matomas absoliučiai priešingas vaizdas. Ypač išsiskiria pastarieji 11 metų periodas, kai aukso kaina auga eksponentiškai.

Pamačius tokį grafiką tikrai galima būtų pasakyti, kad dabartinė situacija yra „burbulas“. Tačiau analizuojant ilgesnę nei 10 metų kainos istoriją visada reikėtų žiūrėti logoritminę skalę,  nes joje vaizdas yra daug aiškesnis. Kaip tik tokio tipo aukso kainos grafikas pateikiamas žemiau.

Kaip galima matyti iš aukščiau pateikto aukso kainos grafiko, per pastaruosius 90 metų (nuo 1920 iki 2011 metų) vidutinis metinis aukso kainos prieaugis buvo tik 5.04%. Toks rezultatas yra labia artimas tarkime JAV vidutinio termino obligacijų pelningumui ir beveik 2 kartus mažesnis už vidutinį metinį akcijų pelningumą. Įvertinus tokius istorinius duomenis galima būtų teigti, kad auksas nėra labai jau efektyvi ilgalaikio investavimo priemonė, nes rizika (vertinant pagal kainos svyravimus) yra pakankamai didelė, o ilgo laikotarpio vidutiniai metiniai pelningumai pakankamai maži.

Tačiau žinoma, kad maždaug iki 1970 metų aukso kaina buvo fiksuota. Kas gi įvyko po to? Nuo 1966 iki 2011 metų vidutinis metinis aukso kainos pelningumas siekė 9.41%. Toks rezultatas yra daug artimesnis akcijoms. Po Breton Vudso sistemos žlugimo sekę pirmieji 15 metų buvo ypač sėkmingi investuojantiems į auksą. Per minėtą laikotarpį vidutinis metinis aukso kainos prieaugis buvo net 27.20%. Tačiau po tokio staigaus aukso kainos kilimo be abejo sekė gana ilgas, 20 metų trukęs periodas (nuo 1980 iki 2000 metų), kurio metu aukso kaina prarado daugiau nei 60% vertės. Na o paskutinieji 11 metų investuojantiems į šį taurųjį metalą vėlgi yra gana dosnūs. Nuo 2000 iki 2011 metų vidutinis metinis aukso kainos pelningumas pasiekė 20.81%. Žvelgiant į istoriją dabartinė situacija atrodo vis labiau panaši į 1966 – 1981 metų laikotarpį. Kas po jo sekė jau žinome, tuo tarpu ar šį kartą viskas bus kitaip, parodys tik laikas.

Dabartinė situacija

Siekiant kuo objektyviau įvertinti dabartinę situaciją, galima būtų tiesiog palyginti žemiau pateiktus 2 paveikslus. Pirmame pateikiami aukso kainos ir JAV akcijų indekso grafikai nuo 2000 metų iki šios dienos. Akivaizdžiai matoma, kad pastuosius 11 metų buvo daug pelningiau investuoti į auksą, o ne į JAV akcijas. Toks palyginimas atrodo labai įtikinamai ir jį labai dažnai naudoja auksu prekiaujančios bendrovės.

Tuo tarpu antrajame paveiksle yra pateikiami tų pačių instrumentų grafikai nuo 1980 iki 2000 metų. Tuo laikotarpiu akivaizdus pasirinkimas buvo JAV akcijos, tačiau jei investicinį sprendimą reikėtų priimti 2000 metų pabaigoje ir būtų pasirinktos akcijos, tai kiti 10 metų būtų gana sudėtingi.

Išvados

Bendroje finansų literatūroje yra pateikiama nuomonė, kad ilgo laikotarpio vidutinis metinis aukso kainos pokytis turėtų būti artimas vidutiniam metiniam infliacijos tempui. Tuo tarpu vidutinis metinis infliacijos tempas turėtų būti artimas pinigų masės didėjimo greičiui. Taigi galiausiai reikėtų orientuotis į maždaug 3% vidutinį metinį aukso kainos prieaugį. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad paskutinius 40 metų, t.y. leidus aukso kainai laisvai svyruoti, šis taurusis metalas, kaip ir kitos finansų rinkos gali nukrypti nuo istorinių normų (kartais net labai stipriai) bei patirti tiek pakilimus, tiek ir nuosmukius. Prasidėjus „bulių“ rinkai, anksčiau ar vėliau ji baigiasi ir ateina „meškos“. Šiuo metu vienareikšmiškai galima teigti, kad auksas yra ilgalaikėje „bulių“ rinkoje, kuri tęsiasi nuo 2000 metų. Kada ji baigsis, bei kokia maksimali aukso kaina bus užfiksuota šį kartą pasakyti yra labai sudėtinga arba net neįmanoma, tačiau faktas, kad ji baigsis.

P.S. Na ir pabaigai straipsnis, kuriame UBS banko (taip, to kuris neseniai pranešė patyręs 2.3 mlrd. JAV dolerių nuostolį) strategas Dylan Grice pateikia faktus, kodėl auksas turi kainuoti 10000 JAV dolerių už unciją: Dylan Grice Deconstructs The “Perpetual Ponzi Machine” Of Global Finance, Sees Gold At $10,000 In A World Of Dishonesty

Tačiau nepriklausomai nuo to, ko aš tikiuosi, [...]]]>

Praėjusią savaitę aukso kaina pirmą kartą viršijo 1800 JAV dolerių už unciją ribą. Po šio įvykio aš rašiau apie galimą aukso kainos korekciją (apie tai smulkiau galima pasiskaityti čia: Aukso kaina viršijo 1800 JAV dolerių už unciją, kas toliau?), kurios iš esmės tikiuosi ir toliau.

Tačiau nepriklausomai nuo to, ko aš tikiuosi, šiuo metu auksas atrodo nenumaldomai artėja prie 2000 JAV dolerių ribos ir kaip jis elgsis artimiausiu metu sunku pasakyti. Tačiau iš karto norėčiau pabrėžti du dalykus: 1] auksas išlieka ilgalaikėji kilimo tendencijoje ir per paskutinius 11 metų turbūt nerasime kitos rinkos, kuri pasižymėtų tokiu pastoviu bei gražiu trendu; 2] manau nereikia kalbėti, kad auksas po truputi pereina į burbulą, o kaip burbulai atrodo iš psichologinės pusės galite pasižiūrėti paspaudę toliau esančią nuorodą: “Baimė, viltis ir godumas“.

Taip pat per savaitgalį teko peržiūrėti didžiausio aukso buliaus – Mike Maloney – prezentaciją bei išklausyti jo mintis, kodėl aukso kaina gali pakilti iki 15000 ar net 20000 JAV dolerių už unciją. Sakytumėte nesąmonė! Gali būti. Bet kokiu atveju, kiekvienam rekomenduoju skirti nepilnas 2 valandas ir būtinai peržiūrėti šį video. Kaip ir visada nereikia aklai tikėti viskuo, ką sako šis žmogus, nes tai yra jo asmeninė nuomonė apie tai, kaip jo manymu toliau klostysis pasaulio įvykiai. Tačiau jo mintys tikrai vertos dėmesio.

Taigi, visų pirma reikėtų akcentuoti tai, kad akcijos yra prilyginamos popieriniam turtui, o auksas - realiam arba apčiuopiamam turtui. Istoriškai [...]]]>

Vienas iš labai gerų instrumentų, siekiant įsivertinti vyraujančias ilgalaikes tendencijas pagrindinėse pasaulinėse finansų rinkose yra akcijų ir aukso santykio kreivė (konkrečiai šiuo atveju bus imamas JAV akcijų indeksas Dow Jones Industrial Average).

Taigi, visų pirma reikėtų akcentuoti tai, kad akcijos yra prilyginamos popieriniam turtui, o auksas - realiam arba apčiuopiamam turtui. Istoriškai susiklostė taip, kad kai akcijos (popierinis turtas) išgyvena pakilimo periodą, dažniausiai realiam turtui šis periodas būna santykinai prastesnis. Ir atvirkščiai – kai investuotojai pamėgsta realų turtą ir jo kainos kyla, dažniausiai toks periodas būna santykinai prastesnis akcijoms. Kas dar yra įdomu, kad vidutiniškai vienas etapas, kai akcijų kainos krenta, o aukso kyla, vidutiniškai trunka apie 10 – 15 metų. Tuo tarpu toks etapas, kai akcijų kainos kyla, o aukso krenta, vidutiniškai trunka apie 20 – 25 metus. Taigi bendras ciklas gali užtrukti tarp 30 – 40 metų.

Iš aukščiau pateikto grafiko galima aiškiai matyti, kad paskutinis akcijų kainų kilimo ir aukso kainos kritimo periodas buvo nuo maždaug 1980 iki 2000 metų. Tuo tarpu nuo 2000 metų prasidėjo naujas etapas – kai investuotojai lėšas perskirsto į realų turtą, t.y. šiuo atveju auksą, ir traukiasi iš popierinio turto – akcijų. Šis etapas jau trunka apie 10 metų, todėl kaip ir būtų galima pradėti kalbėti apie jo pabaigą, tačiau taip pat žinome, kad jis gali užtrukti ir iki 2015 ar net 2020 metų.

Na ir pabaigai pats svarbiausias dalykas. Per paskutinių 100 metų istoriją buvo 2 etapai, kai akcijų kainos, lyginant su aukso, santykinai krisdavo. Abiem atvejais šis etapas baigdavosi tuo, kad už maždaug vieną ar dvi  Trojos uncijas aukso buvo galima įsigyti vieną DJIA indekso akciją, t.y. aukso kaina praktiškai susilygindavo su indekso reikšme. Šio straipsnio rašymo metu DJIA reikšmė yra lygi 12360 punktų, tuo tarpu aukso kaina – 1503 JAV dolerių už Trojos unciją!

Ką tai reiškia? Jei istorija bus linkusi pasikartoti ir šį kartą, tai: 1] arba DJIA indekso vertė smuks iki maždaug 1500 punktų (tokiu atveju aukso kaina turėtų nekisti); 2] arba aukso kaina turėtų pasiekti 12360 JAV dolerių (tokiu atveju analizuojamas akcijų indeksas turėtų išlikti ten, kur yra šiuo metu); 3] arba šios dvi finansų rinkos susitiks kažkur per vidurį (tarp paminėtų dviejų ekstremumų).

Be abejo, aukščiau buvo pateikta paprasta istorija, tačiau manau kad kiekvienas, prieš darydamas bet kokią investiciją turėtų kuo nuodugniau ją išstudijuoti. Kaip vienas garsus žmogus yra pasakęs: “The further backward you can look, the farther forward you are likely to see.“

Aukso Istorija Ciklai Analize 201104(function() { var scribd = document.createElement("script"); scribd.type = "text/javascript"; scribd.async = true; scribd.src = [...]]]>

Žemiau pateikiame 2011 metų balandžio 13 dieną vykusios “Ketvirtinės finansų rinkų apžvalgos” antros dalies medžiagą, kurioje buvo kalbama apie aukso istoriją, pasaulinę pasliūlą bei paklausą, istorinius aukso pelningumus, vyravusius ciklus, aukso koreliaciją su JAV doleriu bei dabartinę situaciją.

Aukso Istorija Ciklai Analize 201104