Synergy Future Megatrends Fund

Laukinių gaisrų, karščio bangų bei didelių uraganų dažnis ir intensyvumas didėja – investuotojai vis labiau junta klimato kaitos pasekmes. Vien per 2016–2018 m. su klimato kaita susiję oro reiškiniai visame pasaulyje padarė daugiau nei 630 mlrd. USD ekonominės žalos. Tai vienas didžiausių katalizatorių, skatinančių investuotojus, įmones ir reguliavimo institucijas įtraukti klimato kaitos veiksnius kaip vienus esminių investicijų analizės ir portfelio formavimo komponentų.

Kadangi šylantis klimatas kelia vis didesnį susirūpinimą tolesniam tvariam žmonijos vystymuisi ir egzistavimui, vis garsiau bus kalbama apie atsinaujinančios energetikos bei kitų dekarbonizacijos sprendimų poreikį ir realų jų pritaikymą versle bei ekonominėje politikoje.

Šaltinis: Morgan Stanley; PwC

Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės daugiau nei 1 milijardu, o bendras skaičius viršys 8 milijardus. Net 97% šio populiacijos prieaugio įvyks kylančios ekonomikos arba besivystančiose šalyse. Lygiai taip pat visuose regionuose žmonių gyvenimo trukmė tolygiai augs, tuo tarpu gimstamumas palaipsniui mažės. Remiantis projekcijomis, sparčiausiai auganti gyventojų dalis bus vyresni nei 65 metai.

Nors ir visuomenė sensta visuose regionuose, visgi poveikis bus greičiau juntamas Europoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Pavyzdžiui, Azijoje vidutiniškai devyni darbingo amžiaus žmonės turi išlaikyti 1 pagyvenusį žmogų. Iki 2050 m. šis skaičius sumažės daugiau nei perpus – iki keturių žmonių. Europoje darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas bus ypač didelis (vieną pensinio amžiaus žmogų išlaikys du darbingo amžiaus žmonės). Norint išspręsti šį trūkumą, reikės aktyvesnio dviejų grupių – didesnio moterų ir pačių pagyvenusių žmonių – darbo jėgos dalyvavimo ekonomikoje.

G7 šalyse moterys jau dabar valdo du trečdalius namų ūkių biudžeto, o darbo užmokesčio skirtumui nuo vyrų ir toliau mažėjant – jų perkamoji galia ir toliau didės. Pasaulyje 85% visų pirkinių atlieka moterys, o tai globaliu mąstu prilygsta 20 trilijonų USD. Sumažinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą besiformuojančios ekonomikos šalyse (pavyzdžiui, Indijos skirtumas siekia daugiau nei 70%) iki tokio paties vidutinio G7 lygio (vidutiniškai 20%), dar labiau padidės moterų perkamoji galia.

Senstant visuomenei taip pat didės išlaidos sveikatos apsaugai. Numatoma, kad vien JAV, kuri jau dabar išleidžia daugiausiai pasaulyje, iki 2040 m. sveikatos priežiūros išlaidos kasmet didės vidutiniškai 400 mlrd. USD. Kitose G7 ekonomikose, įskaitant JK, Japoniją ir Kanadą, bus taip pat pastebimas tolygus augimas. Technologijų ir mokslo laimėjimų vaidmuo, siekiant patenkinti didėjantį sveikatos priežiūros poreikį mažesnėmis sąnaudomis, taps vis svarbesnis.

Natūralu, jog besikeičiantis pasaulio demografijos paveikslas per ateinančius dešimtmečius gerokai išryškins senstančios visuomenės tendencijas. Tai padidins modernių sveikatos priežiūros, tikslinės imunologijos ir individualizuoto gydymo sprendimų paklausos augimą.

Šaltinis: UN Population Division; Peterson Institute for International Economics; PwC

Šiuo metu miestuose gyvena didžiausia populiacijos dalis per visą žmonijos istoriją. TOP 50 didžiausių pasaulio miestų jau dabar gyvena apie 8% visos populiacijos, kuri sugeneruoja daugiau nei 20% pasaulinio BVP.

Remiantis ekspertų projekcijomis, 2050 metais miestų teritorijose gyvens net 2/3 viso pasaulio žmonių ir beveik visas naujas augimas įvyks mažiau žinomuose besivystančių šalių vidutinio dydžio miestuose.

Kadangi miestai augs dideli, jiems kartu reikės ir didelės infrastruktūros, įskaitant ryšių tinklus (pvz., 5G, šviesolaidis), tranzitą ir transportą (pvz., metro, tiltai), socialinę infrastruktūrą (pvz., ligoninės, mokyklos) ir būstą. Ši tendencija gerokai didins infrastruktūros ir sumanaus miesto planavimo sprendimų poreikį.

Šaltinis: BlackRock; PwC

Daugelį metų korporacinės technologijos buvo daug pažangesnės nei bet kas kitą prieinama vartotojui. Tačiau vien „iPhone“ ir „iPad“ atsiradimas ryžtingai perkėlė šį disbalansą vartotojo naudai. Būtina pastebėti, jog šis proveržio technologijų įsisavinimas buvo stebėtinai greitas. Prireikė net 76 metų, kol telefonas įsiskverbė į pusę visų JAV namų ūkių. Tuo tarpu išmanusis telefonas pasiekė tą patį per greičiau nei dešimtmetį.

Organizacijos turės suprasti, kad virtuali socialinė erdvė yra ne tik dar vienas žiniasklaidos kanalas, o iš esmės naujas ir kitoks būdas, kuriuo žmonės organizuoja ir gyvena savo gyvenimą, kuria santykius su kitais žmonėmis bei ieško ir atrandą reikiamą informaciją.

Skaitmeninė skaičiuojamosios galios revoliucija kardinaliai pakeis visuomenės elgesį ir lūkesčius, todėl ateityje vis labiau augs poreikis vystyti naujas (virtualias, skaitmenizuotas) paslaugas ir patirtį. Dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis bei robotizacija įgalins naujų industrijų, kaip 3D daiktų spausdinimo, autonominio transporto, finansinės decentralizacijos, kibersaugumo, metavisatos (metaverse), kosmoso tyrinėjimo bei kitų inovacijų spartų vystymąsi ir eksponentinį augimą.

Šaltinis: PwC, Ernst & Young

Kinija ir Indija laikui bėgant aplenks daugelį dabartinių stambiausių ekonomikų. Vien tik šios dvi šalys sudarys 35% pasaulio gyventojų ir net 25% pasaulio BVP. Pasaulio ekonomikoje neišvengiamai artėja restruktūrizacija, kur jau 2030 metais EBPO nepriklausančios šalys generuos apie 57% pasaulio BVP.

G7 šalių ekonominė įtaka persikels į besiformuojančias 7 šalis (E7) ir jau 2040-aisiais E7 šalių ekonomika bus dvigubai didesnė nei G7. Remiantis  projekcijomis, Kinijos ekonomika aplenks JAV dar 2030-aisias, tuo tarpu Indija į didžiausių ekonomikų trejetuką pateks iki 2050-ųjų.

Nors ir individuali Vakarų piliečių perkamoji galia išliks didesnė nei besivystančiuose Rytuose, visgi dėka Kinijos ir Indijos toliau sparčiai augsiančios produkcijos dalies, pasaulio ekonominis svorio centras užtikrintai slinksis link Azijos.

Šaltinis: Sydney Business Insight