Ar investavimas į obligacijas šiuo metu yra saugus užsiėmimas?

Įžvalgos / 2010-12-17

Visų pirma pradėkime nuo tam tikrų skaičių. Burton G. Malkiel knygoje „Random Walk Down Wall Street“ randame mažą lentelę, kurioje yra pateikiami metiniai akcijų ir obligacijų pokyčiai nuo 1926 iki 2001 metų (žiūrėti žemiau pateiktą lentelę).

Turto klasė Vidutinis metinis pokytis, %
Mažų kompanijų akcijos

12.10%

Didelių kompanijų akcijos

10.40%

Ilgo termino bendrovių obligacijos

5.40%

Ilgo laikotarpio JAV obligacijos

4.80%

Vidutinio laikotarpio JAV obligacijos

5.10%

Trumpo laikotarpio JAV obligacijos

3.70%

Infliacija

3.10%

Kaip matome, ši lentelė labai gerai parodo tai, kad investuojant į akcijas per ilgą laikotarpį būtų galima tikėtis didesnio pelningumo, nei investuojant į obligacijas, tačiau tai yra pasiekiama su daug didesne rizika.

Mano asmenine nuomone, pastarųjų 10 metų investavimo į akcijas patirtis daugumą investuotojų turėjo išmokinti per daug nepasitikėti vienu skaičiumi. Iš aukščiau pateiktos lentelės žinome, kad investuojant į akcijas ilgu laikotarpiu galima būtų tikėtis vidutinio 10.40% metinio prieaugio. Kaip ir viskas gerai, tačiau paskutiniųjų 10 metų JAV akcijų indekso vidutinis metinis pokytis tesiekia 0.72%. Kaip tai gali būti? Atsakymas labai paprastas. Visų pirma, kalbant apie vidutinius metinius pelningumus, visada yra kalbama apie „ilgą laikotarpį“, kuris dažniausiai yra svokiamas ne kaip 5 ar 10 metų, o kaip 25 ar 30 metų. Taigi, investavus bet kuriuo metu, būtų galima tikėtis, kad po 25 metų investicijų į akcijas vidutinis metinis pelningumas sieks 10.40%. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų 10 metų akcijų pelningumai buvo labai prasti, ateinančius 15 ar 20 metų būtų galima tikėtis didesnių nei vidutiniai pelningumai.

Tačiau šio straipsnio tema yra ne akcijos, o obligacijos. Kaip jau matėme, vidutinis metinis obligacijų pelningumas yra 2 – 3 kartus mažesnis nei akcijų, be abejo ir jų svyravimo intervalas yra daug mažesnis. Tačiau lygiai kaip ir akcijos, taip ir obligacijos pasižymi tam tikru cikliškumu. Tarkime akcijose ilgalaikiai ciklai dažniausiai trunka nuo 10 iki 20 metų, tuo tarpu su obligacijomis yra šiek tiek kitaip.

Per pastaruosius 110 metų JAV buvo 4 esminiai obligacijų ciklai. Pirmas ciklas nuo 1900 iki 1920 metų (20 metų, palūkanos kilo), antras ciklas nuo 1920 iki 1940 metų (20 metų, palūkanos krito), trečias ciklas nuo 1940 iki 1980 metų (40 metų, palūkanos kilo) ir ketvirtas ciklas nuo 1980 iki dabar (30 metų, palūkanos krito). Šiuos ciklus labai aiškiai galima matyti žemiau pateiktame grafike.

Toliau kalbant apie obligacijų pelningumą reikia prisiminti, kad investavus į obligacijas galima uždirbti iš mokamų palūkanų, kurios yra užfiksuojamos pirkimo momentu, arba iš palūkanų normų kritimo (palūkanų normoms krentant, obligacijų kaina kyla ir atvirkščiai). Kad šiuo metu palūkanų normos yra pasiekusios istoriškai minimalų lygį matome iš to paties grafiko. Manau šioje vietoje visiems viskas labai aišku. Pelningumo ir rizikos santykis investuojant į obligacijas šiuo metu nėra palankus. Jei į obligacijas investuojama siekiant užsifiksuoti palūkanas, tai kapitalo praradimo rizika nėra didelė, jei obligacijų emitentas nebankrutuoja ir jei obligacijos yra išlaikomos iki išpirkimo. Tačiau žinant tą faktą, kad palūkanos 30 metų krito bei šiuo metu yra labai žemame lygyje, galima daryti vieną paprastą prielaidą – sekantis palūkanų ciklas bus į viršų. Darant tokią prielaidą yra klaidinga fiksuoti esamas palūkanas bei investuoti į ilgo laikotarpio obligacijas. Jei tas bus padaryta, pradėjus augti palūkanoms infliacija augs dar didesniu tempu, ir realus obligacijų pelningumas bus neigiamas. Tuo tarpu pirkti obligacijas tikintis tolimesnio palūkanų normų kritimo dar kurį laiką galima (bent jau kol šioje rinkoje veikia JAV centrinis bankas), tačiau tai galima būtų pavadinti labiau spekuliacija, o ne investavimu. Tokio sandorio pelningumo ir rizikos santykis yra labai nepalankus, nes maksimalus galimas pelnas yra 5.4 karto mažesnis nei galimas nuostolis. Palūkanos daugiausiai gali kristi iki 0% ir tai labiau tik teoriškai (tai būtų maksimalus pelnas). Tuo tarpu maksimalios palūkanos per analizuojamą istoriją buvo maždaug 16% (tai būtų maksimalus nuostolis). Be abejo, nereikia galvoti, kad ir per sekantį palūkanų kilimo ciklą jos pakils iki 16%, tačiau 4 – 5% palūkanų norma yra vidutinė ir labai tikėtina.

Taigi, dabar jau žinome, kokia yra palūkanų normų istorija, t.y. iš kur mes atėjome. Pasižiūrėkime, kokia situacija šiuo metu yra su investuotojais. Visų pirma, kalbant apie obligacijas reikėtų suprasti, kad šiuo metu jos yra vertinamos kaip saugi investicija, kurios vertė praktiškai kiekvienais metais didėja. Prisiminkime pirmą lentelę, kurioje buvo paminėta, kad metinis vidutinio termino obligacijų pelningumas siekia 5.1%. Paskutinius 35 metus, t.y. kai palūkanos krito, vidutinis metinis obligacijų pelningumas siekė maždaug 8.3%. Taigi dauguma investuotojų ateitį yra linkę vertinti būtent pagal šią praeitį, o ne pagal 1940 – 1980 metų periodą, kai vidutinis metinis obligacijų pelningumas siekė tik 3.1%, o vidutinė infliacija buvo 4.4%.

Prie tokio vertinimo dar reikėtų pridėti du dalykus. Visų pirma tai, kad išsivysčiusiame pasaulyje didėja senyvo amžiaus žmonių, o vadovaujantis elementaria portfelio išskaidymo teorija, vis didesnė jo dalis investuotojui senėjant turi būti investuojama į obligacijas, t.y. saugias finansines priemones. Galima galvoti, kad didelė dalis pensijų fondų, valdydami šių asmenų lėšas daro atitinkamas korekcijas, t.y. pardavinėja akcijas ir jas po truputi keičia į obligacijas. Na ir trečias dalykas, paskutinį dešimtmetį akcijos demonstruoja labai prastus rezultatus, plius du dideli akcijų kainų kritimai paskatino nemažai investuotojų dalį savo investicijų portfelio perskirstyti būtent į obligacijas, siekiant išvengti dar vieno 50% akcijų kainų kritimo.

O kad dideliu mastu pinigai yra perskirstomi iš akcijų fondų į obligacijas labai gerai atvaizduoja žemiau pateikti 4 grafikai (šaltinis: Investment Company Institute). Pirmi du grafikai atvaizduoja JAV obligacijų fondų mėnesinius turto pokyčius bei sukauptas sumas nuo 2007 metų pradžios. O du paskutiniai grafikai atvaizduoja tuos pačius akcijų fondų duomenis. Antrasis grafikas turbūt geriausiai atspindi, kaip šiuo metu pinigai plaukia į obligacijas. Na taip pat dar reikėtų nepamiršti paminėti ir žaliavinių, o ypač tauriųjų metalų fondų, kuriuose valdomo turto sumos taip pat gana gražiai didėja.

Šioje vietoje turbūt daug kam pasidarė aišku, i kurią pusę aš viską kreipiu. Ar tik nebus taip, kad akcijų kainoms smukus 50% nemaža dalis investuotojų parsidavė atpigusias akcijas ir perėjo į obligacijas? O atsižvelgiant į visus anksčiau paminėtus faktus, ateinančių 5 metų bėgyje palūkanų normų kritimo ciklas gali pasikeisti į palūkanų normų kilimo ciklą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, palūkanų kilimas yra lygu obligacijų kainų kritimui. Taigi tokiu atveju investuojant į obligacijas bus galima tikėtis uždirbti tik iš užfiksuotų palūkanų normų, kurios labai tikėtina bus mažesnės nei vidutinė infliacija. Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad yra praktiškai neįmanoma tiksliai pasakyti, kad keisis 30 metų vyraujanti tendencija, todėl taip pat sunku pasakyti, kada reikėtų susimažinti obligacijų dalį ar iš viso jos atsisakyti. Šį klausimą kiekvienas iš mūsų turime spręsti asmeniškai, nes kiekvieno pelningumo ir rizikos suvokimas skiriasi.