Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas jau viršija 8%

Įžvalgos / 2010-04-22

Pastaruoju metu viena iš pagrindinių temų finansų rinkose yra Graikijos finansinės problemos. Stebint kasdien šį serialą galima pasakyt, jog kad ir ką daro šios šalies vyriausybė ar Europos sąjunga, investuotojų tai nenuramina ir jie toliau reikalauja vis didesnės rizikos premijos. Vienas iš rodiklių atspindinčių šalies ekonominę situaciją bei rodiklis puikiai reprezentuojantis kokios rizikos premijos reikalauja investuotojai už šaliai suteikiamas paskolas - 10 metų valstybinių obligacijų pajamingumas. Iš esmės interpretavimas yra paprastas: kuo pajamingumas mažesnis - tuo šalis patikimesnė.

Įdomiausia tai, jog pajamingumas stabiliai kyla nuo balandžio 12 dienos. Prisiminkime tai, jog balandžio 11 dieną (sekmadienį) Europos finansų ministrai sutarė dėl paramos Graikijai paketo (45 mlrd. eurų), ir sekančią dieną (pirmadienį) euras prekybos atidarymo metu pašoko net 150 punktų. Iš vienos pusės atrodytų, jog tai labai gera žinia ir žiniasklaidoje net pasirodė antraštės, jog Graikija "išgelbėta", tačiau skolinimosi kaina nuo tada stabiliai kyla. Per tą laiką šios šalies obligacijų pajamingumas nuo 6.67% pakilo iki 8.38%. Žemiau pateikiamas online.wsj.com portale patalpintas grafikas, kuriame yra pavaizduotas "probleminių" Europos šalių pajamingumų skirtumas lyginant su Vokietijos analogiškų obligacijų pajamingumu (nuo 2001 metų):

Taigi matome, jog skirtumas tarp Graikijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų šiuo metų yra aukščiausiame taške per pastarąjį dešimtmetį. Kyla keli paprasti klausimai:

a) Ar rinka tikisi, jog 45 mlrd. eurų nepakaks ir paskola turės būti gerokai didesnė?

b) Ar tai yra stambių fondų privalomas obligacijų išpardavimas, nes šalis nebeatitinka prospektuose numatytų taisyklių (Kredito reitingo mažinimas, politinė rizika etc.)?

c) Ar tai negali būti spekuliacinė ataka norint užkelti pajamingumo normą, tam kad brangiai būtų galima paskolinti didelius pinigus?

Na dar galimas d) variantas, kuris teigtų, jog rinka tikisi "Default'o". Tačiau šiais agresyvios ekonominės politikos laikais, kai vyrauja nuomonė, jog vyriausybės privalo aktyviai dalyvauti ir įtakoti ekonominius procesus, sunku būtų tikėtis, jog jau sutarus dėl pradinių paramos skaičių, būtų leista skelbti bankrotą. Ypač turint omeny tai, jog Graikijos bankroto atveju, netolimų kaimynų Italų ir Ispanų obligacijų pajamingumai greičiausiai irgi būtų "švelniai" kilstelėti į kitą lygį. O tai regiono problemų tikrai nepadėtų išspręsti.

Reikia pastebėti, jog ši situacija, reprezentuojanti ekonomines regiono problemas yra turbūt pagrindinis veiksnys spaudžiantis eurą žemyn. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje pigus euras padeda eksportui, o tai savo ruožtu gerina užsienio prekybos balansą, kuris be abejo teigiamai veikią euro kursą. Galbūt dalinai dėl to ir Europos Centrinio banko vadovas per spaudos konferencijas neskuba žarstytis raminančiomis frazėmis dėl Graikijos, nes žemesnis euro kursas "recovery" stadijoje tikrai nėra pati blogiausia situacija.