SF TAA fondo mėnesinis komentaras (2016 kovas)

SF TAA Fondas / 2016-04-06

Tęsiame SF TAA fondo rezultatų skiltį, kurioje kiekvieno mėnesio pradžioje trumpai aptariame, kas vyksta finansų rinkose bei kaip tai įtakoja fondo rezultatus.

Mėnesio rezultatas: -0.01%
Pokytis nuo metų pradžios: -1.90%
Rezultatas nuo veiklos pradžios: -2.08%

Praeitą mėnesį metų pradžioje įsiviravusi panika baigėsi ir pagrindiniai akcijų indeksai šoktelėjo aukštyn. JAV centrinio banko vadovei akcentuojant nuosaikų palūkanų normų kėlimą, investuotojai puolė pirkti besivystančių rinkų akcijas, kurios kovo mėnesį brango net +12.5%. Įspūdingai sekėsi ir JAV nekilnojamojo turto sektoriui, kuris pakilo +9.24%, JAV ir EAFE akcijos brango po +6.7%. Kadangi JAV palūkanų normų augimo perspektyva šiek tiek sumenko, JAV doleris pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu atpigo -3.73%.

Kadangi fonde jau kuris laikas didžiają dalį portfelio užėmė saugūs instrumentai (trumpalaikės obligacijos ir grynieji pinigai), praeitą mėnesį vieneto vertė fondo valiuta beveik nepakito ir išliko panašiame lygyje kaip ir vasario mėnesį. Tuo tarpu skaičiuojant eurais fondo vienetas atpigo apie -2.8%.

Praeitą mėnesį neigiamai rinkų įtampai kiek atslūgus, kartu pastebimai susimažinome konservatyvumo laipsnį fonde, kuriame po tam tikros pertraukos sugrįžome į kelias rizikingesnes pozicijas. 

Kaip matome iš aukščiau pateikto paveikslo, šiuo metu obligacijų dalis lyginant su praeitais mėnesiais yra gerokai sumažėjusi, tuo tarpu akcijų pozicija jau perkopė 30%, kurioje apie du trečdalius sudaro JAV akcijos ir trečdalį besivystančios rinkos. Taip pat po mėnesio pertraukos pakartotinai sugrįžome į nekilnojamojo turto sektorių, kuris šiandien sudaro kiek daugiau nei 26% portfelio. Tuo tarpu vasarį atidarytą aukso poziciją vis dar laikome ir ateinantys keli mėnesiai šiai turto klasei (dėl pastaruoju metu gerokai sumažėjusios koreliacijos su kitomis turto klasėmis) gali būti labai įdomūs. Kokie fundamentalūs veiksniai labiausiai šiuo metu palaiko aukso kainas nustatyti yra itin sudėtinga, tačiau tikėtina, kad JAV centrinio banko vaidmuo (kels palūkanas ar nekels?) čia nebūtinai yra svarbiausias. Galima į situaciją žvelgti keliais rakursais.

Visų pirma reikia paminėti dar 2014 metais prasidėjusius valiutų karus, kurie lyg pastaruoju metu yra kiek aprimę, tačiau tikrai neatrodo, jog greitu laiku šioje srityje turėsime paliaubas. Turint omenyje tai, kad tiek besivystančių rinkų, tiek ir išsivysčiusio pasaulio ekonominė situacija neblizga, regioniniai centriniai bankai stengiasi "prilaikyti" žemesnį savo valiutos santykį lyginant su kitų valiutų krepšeliais (nors ECB pastaraisiais mėnesiais tai sunkiai sekasi), tokiu būdu netiesiogiai skatindami eksportą ir didindami vietinio verslo globaliniame kontekste konkurencingumą. Taigi, kad ir kaip palyginti stipriai atrodo JAV ekonomika, pastebimai sustiprėjęs JAV doleris stabdo infliacinius procesus ir JAV centrinis bankas turi rimtą dilemą. Kaip ir reikėtų jau kelti palūkanas ir po truputį lipti iš nulinių palūkanų duobės, rizikuojant dar labiau apsunkinti JAV eksportuotojų situaciją (mat doleris gali dar labiau pabrangti) arba dar palaukti, kas pastaruoju metu atrodo ir vyksta, ir pasižiūrėti kada sustiprės likusio pasaulio ekonomika ir joje atsirasianti infliacija privers centrinius bankus po truputi stiprinti savo valiutas (nutraukti skatinimo programas, pradėti kalbėti apie palūkanų kėlimą ir pan.). Kaip parodė pirmieji du šių metų mėnesiai, ši dilema kelia rimtas turbulencijas kapitalo rinkose, taigi atsiranda poreikis kažkiek draustis investicinę riziką, kur platesnė mažesnės koreliacijos diversifikacija yra vienas galimų sprendimų. Galbūt dėl to, investicinio aukso paklausa šiais metais ir yra smarkiai išaugusi (nuo metų pradžios auksas pabrangęs yra jau apie +16%).

Kita tema, tai taip vadinamas "BREXIT". Jungtinė Karalystė (UK) šiuo metu taip pat turi rimtą dilemą - likti ar išeiti iš Europos sąjungos. Jeigu toks scenarijus prieš kelis metus atrodė mažai tikėtinas, tai kelių savaičių senumo apklausos rodo, jog situacija artėja prie monetos metimo tikimybės 50/50. Čia, greičiausiai pagrindinį vaidmenį vaidina po truputi įsibėgėjantis Europos politinių rinkimų sezonas, kur populistinės idėjos dažnai tampa rinkiminiu instrumentu. Be abejo, UK pasitraukimas iš EU neigiamos įtakos turėtų abiem pusėms ir rinkos dalyviai nekantriai laukia įvairių organizacijų ruošiamų ekonominio jautrumo testų (angl. stress test), pagal kuriuos būtų galima atitinkamai reaguoti performuojant savo investicijų portfelius. Tačiau galbūt paprastesnis variantas yra tiesiog kurį laiką atsiriboti tiek nuo euro, tiek nuo svaro sterlingo. Vėl gi argumentas aukso pirkimui.

Na ir galiausiai teroristinė tematika. Kaip jau žinome, Europa šiais metais pergyvena vieną arimtesnių teroristinių išpuolių krizių ir finansų konsultantai tokiose situacijose dažnai iš savo klientų gauna užklausas, kaip reikėtų į jas reaguoti ar nuo jų apsidrausti. Čia vėl gi, kaip galimas sprendimas yra siūlomos investicijos į auksą, kuris dažnai kriziniais momentais praverčia. Pavyzdžiui, per 2001 metų rugsėjo 11 teroristinį išpuolį akcijų kursai smarkiai (5-10%) sujudėjo žemyn, tuo tarpu auksas rugsėjį baigė pabrangdamas beveik +7%. Reikia pastebėti ir tai, jog po šio teroristinio išpuolio JAV subliuško IT burbulas, po ko sekė porą metų trukęs ekonomikos nuosmūkis. Be abejo, nebūtinai panašūs scenarijai turėtų išsipildyti ir Europoje, tačiau jeigu ieškome lengvai suprantamo apsidraudimo instrumento - auksas tikrai yra sąraše. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties kritinė masė investuotojų pajudėtų aukso link, mes tam jau esame pasiruošę (aukso dalis fonde sudaro apie 18%).

Kaip ten bebūtų, situaciją metodiškai stebime ir naudodamiesi savo rizikos algoritmais tiek auksui ar kitoms rizikingoms turto klasėms vėl sugrįžus į kritimo tendenciją, mėnesio bėgyje pozicijas galime vėl uždaryti. Prioritetas yra efektyviai suvaldyti riziką ir sistemiškai išvengti daugiau nei 20-30% siekiančių kritimų.

Išsamią statistiką bei fondo vienetų kitimo grafiką galima rasti SF TAA rezultatų suvestinėje