SAUSĮ RINKOSE VAINIKAVO STAIGI TAURIŲJŲ METALŲ KOREKCIJA
Sausis pasaulio akcijų rinkose prasidėjo gana užtikrintai. JAV indeksas „S&P 500“ brango 1,37 %, o „Nasdaq Composite“ – 0,95 %. Daugiausia dėmesio sulaukė mažesnės kapitalizacijos bendrovės – „Russell 2000“ šoktelėjo net 5,31 %, ženkliai aplenkdamas didžiuosius indeksus. Tai rodė, kad investuotojai sausį buvo labiau linkę rizikuoti ir ieškoti augimo ne tik didžiosiose technologijų įmonėse, bet ir platesnėje rinkoje.
Tačiau bendra rinkos dinamika buvo nevienoda. Didžiosios technologijų bendrovės judėjo skirtingomis kryptimis, o kapitalas aktyviau keliavo į cikliškesnius sektorius – pramonę, žaliavas, energetiką bei metalų kasybos įmones. Šis persiskirstymas išryškino temų įvairovę rinkose ir parodė, kad augimas nebuvo sutelktas vien į siaurą akcijų grupę, kaip ankstesniais mėnesiais.
Didžiausias mėnesio išskirtinumas – itin ekstremali tauriųjų metalų dinamika. Iki mėnesio pabaigos aukso kaina buvo pakilusi apie 25 %, o sidabro – apie 60 %. Tačiau mėnesio pabaigoje situacija apsivertė labai staigiai. Rinkas sukrėtė JAV prezidento paskelbta naujo FED vadovo nominacija, kuri buvo interpretuota kaip signalas dėl griežtesnės pinigų politikos krypties ir mažesnės tolerancijos infliacijai. Be to, Čikagos išvestinių finansinių priemonių biržos (CME) sprendimas reikšmingai padidinti maržų reikalavimus aukso ir sidabro ateities sandoriams privertė dalį rinkos dalyvių skubiai mažinti pozicijas. Tai sukėlė grandininę reakciją – auksas per vieną dieną krito apie 12 %, o sidabras daugiau nei 30 %, fiksuodamas didžiausią vienos dienos nuosmukį istorijoje.
Tuo tarpu „Alpha Metals and Mining Fund“ sausį augo 18 %, pasinaudodamas stipriu aukso kainos kilimu didžiąją mėnesio dalį. Fondo sudėtyje reikšmingą dalį sudaro aukso kasybos bendrovės, kurios istoriškai reaguoja dar jautriau nei pats metalas – kylant aukso kainai jų pelningumas ir lūkesčiai dėl pinigų srautų didėja. Tačiau staigi mėnesio pabaigos korekcija priminė, jog itin sparčiai pabrangę aktyvai trumpuoju laikotarpiu tampa labai jautrūs politinėms ir reguliacinėms naujienoms.
ATSINAUJINANTI ENERGETIKA – SPARČIAI AUGANTI MEGATENDENCIJA
Sausio mėnesį „Synergy Future Megatrends Fund“ augo 7,08 %, o rezultatams didžiausią įtaką turėjo atsinaujinančios energetikos kryptis. Šiai temai priskiriami ETF sudaro apie pusę viso fondo turto ir per mėnesį jie augo apie 10 %. Investicijų srautus į šią sritį palaiko ir platesnis strateginis kontekstas – valstybės vis aktyviau siekia užsitikrinti stabilų elektros tiekimą, todėl investicijos į elektros tinklus, energijos kaupimą ir atsinaujinančius šaltinius tampa ilgalaikiu prioritetu.
„Bloomberg“ energetikos tyrimų padalinio „BloombergNEF“ duomenimis, investicijos į pasaulinę energetikos transformaciją 2025 m. pasiekė rekordinį 2,3 trln. JAV dolerių lygį, o augimo tempas išliko apie 8 % per metus. Reikšminga šių lėšų dalis tenka būtent atsinaujinančiai energetikai ir su ja susijusiai infrastruktūrai – nuo elektros gamybos iki energijos kaupimo sprendimų.
Svarbu tai, kad šis procesas tampa vis labiau globalus. Nors atskirose šalyse politinė aplinka išlieka permaininga, spartesnis investicijų augimas Europoje, Indijoje ir kitose besivystančiose rinkose daugiau nei kompensuoja lėtesnius tempus JAV ar Kinijoje. Tai leidžia energetikos transformacijai vystytis kaip plačiai diversifikuotai temai, mažiau priklausomai nuo vienos valstybės sprendimų.
Papildomą impulsą suteikia ir auganti elektros paklausa. Duomenų centrų, dirbtinio intelekto ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra didina stabilios ir patikimos elektros energijos poreikį visame pasaulyje. Dėl to atsinaujinanti energetika tampa ne tik klimato politikos dalimi, bet ir praktišku sprendimu augančiai ekonomikai.
Fondas „Synergy Future Megatrends Fund“ investuoja pagal taikomą inertiškumo strategiją, sekdamas pasaulines megatendencijas. Ši strategija leidžia fondui nuosekliai dalyvauti ilgalaikiuose struktūriniuose pokyčiuose, tokiuose kaip globalus perėjimas prie atsinaujinančios energetikos, kol rinkoje išlieka aiški šio sektoriaus lyderystė.
ATMINTIES LUSTAI IR AZIJOS TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA
Sausio mėnesį „Nextury Asia Technology Fund“ fondas augo 7 %, o didžiausią rezultato dalį lėmė kelios ryškios Azijos technologijų pozicijos. Labiausiai brango „Alibaba“ (+15 %), „Baidu“ (+16 %) ir „Samsung“ (+33 %). Šių bendrovių akcijų kainas palaikė tiek geros sektoriaus naujienos, tiek besitęsiantis investuotojų dėmesys dirbtinio intelekto ir puslaidininkių temoms.
Technologijų sektoriuje ypač ryški tampa atminties lustų svarba DI plėtrai. Globalus noras užsitikrinti pažangius atminties sprendimus paskatino Pietų Korėjos gamintojų ralį – „Samsung“ bei šį mėnesį prie fondo pridėta nauja įmonė „SK Hynix” per šiuos metus jau pabrango apie 40 %. „SK Hynix” yra vienas pasaulinių lyderių HBM (angl. High Bandwidth Memory) segmente, kuris laikomas kritiškai svarbiu DI modelių treniravimui ir duomenų centrams. Atminties lustų trūkumas ir sparčiai auganti DI paklausa suteikia šiai bendrovei aiškų konkurencinį pranašumą, o analitikai vis dar vertina sektorių kaip patrauklų pagal pelno augimo perspektyvas.
Kinijos technologijų gigantai taip pat pateikė investuotojams gerų žinių. „Baidu“ paskelbė planus atskirti ir Honkongo biržoje listinguoti savo dirbtinio intelekto lustų padalinį „Kunlunxin”, siekdama geriau atskleisti šio verslo vertę ir pritraukti specializuotus DI investuotojus. Ši žinia paskatino akcijų kainos šuolį ir sustiprino lūkesčius dėl DI verslų monetizacijos. Tuo tarpu „Alibaba“ pristatė naują pažangų DI samprotavimo modelį „Qwen3-Max-Thinking”, kuris, bendrovės teigimu, pagal daugelį tarptautinių testų pasiekė ar net aplenkė pagrindinius konkurentus. Tai dar kartą parodė, kad Azijos technologijų bendrovės išlieka aktyvios DI lenktynėse.
Šių naujienų fone „Nextury Asia Technology Fund“ fondo rezultatai atspindėjo nuoseklų dalyvavimą Azijos technologijų augime – tiek per puslaidininkių ir atminties lustų temą, tiek per Kinijos dirbtinio intelekto ekosistemos plėtrą.
