Aukso kaina priartėjo prie rekordinių aukštumų. Kas tai lemia?
Aukso kaina per pastarąjį pusmetį brango apie 20 proc., o balandžio mėnesį ji pasiekė 2040 JAV dolerių už unciją ribą ir priartėjo prie visų laikų rekordinės kainos. Kai kurie ekspertai teigia, jog aukso ralis dar tik įsibėgėja ir 2023 m. matysime naują aukščiausią kainą, kiti tuo stipriai abejoja. Kodėl pastaruoju metu auksas sulaukia tiek daug dėmesio?
Viena pagrindinių aukso kainos brangimo priežasčių buvo pasikeitę lūkesčiai dėl palūkanų normų. Dabar, kuomet atrodo, jog agresyvi centrinių bankų politika pradeda veikti ir infliacija jau pasiekė piką, investuotojai tikisi, jog palūkanų kėlimas bus pristabdytas ir jos pradės mažėti anksčiau nei tikėtasi.
Kadangi aukso turėjimas negeneruoja palūkanų pajamų, kaip, pavyzdžiui, obligacijos ar nemoka dividendų, kaip akcijos, augančios palūkanų normos mažina aukso patrauklumą ir jis istoriškai turi neigiamą koreliaciją su palūkanų normomis.
Taip pat auksas įprastai tampa investuotojų užuoveja, kuomet rinkas purto įvairiausių neaiškumų ir neramumų vėjai, o iš už kampo lenda recesijos šešėlis. Pastaruoju metu netyla kalbos apie ekonominį nuosmukį ir jo mastą, todėl natūralu, jog investuotojai yra linkę atsigręžti į tauriuosius metalus. Kovą netikėtai žlugus keletai bankų susvyravo pasitikėjimas JAV finansų sistema ir doleriu, kas taip pat padidino aukso paklausą.
Aukso kainas taip pat lemia pagrindinė pasiūlos ir paklausos dinamika. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, aukso paklausa 2022 metais išaugo 18 proc. Papuošalai yra didžiausia pasaulyje fizinio aukso paklausos varomoji jėga. Centriniai bankai visame pasaulyje taip pat perka ir laiko aukso atsargas, kad diversifikuotų savo portfelius.
Tačiau ar verta auksą laikyti savo asmeniniame portfelyje? Rekomenduojama pridėti nedidelį kiekį aukso į diversifikuotą investicijų portfelį, nes jis istoriškai turi žemą ar net neigiamą koreliaciją su akcijomis ir obligacijomis, o tai padeda sumažinti nuostolius rinkos nuosmukio laikotarpiais.
Tačiau aukso kaina ilguoju laikotarpiu atsilieka nuo „S&P 500“ akcijų indekso, kurio vidutinė metinė grąža nuo 1971 m. buvo apie 10.2 proc., o aukso — apie 7.8 proc. Be to, auksas nemoka dividendų, neuždirba palūkanų ir negeneruoja kitų pinigų srautų ar pajamų. Auksas paprastai laikomas mažos rizikos, saugia investicija, o ne tokia, kuri siūlo didelę grąžą.
Todėl tam tikrais laikotarpiais aukso laikymas porfelyje gali būti naudingas, tačiau jam būdingi ilgi stagnacijos periodai. Taktinis, arba kintantis portfelio paskirstymas, kurį savo strategijoje naudoja fondas „Synergy Global Momentum Fund“, šią problemą išsprendžia. Apie penktadalį fondo turto pastaruosius 5 mėnesius sudaro aukso ETF, kuris per šį laikotarpį prie fondo rezultato pridėjo apie 1.2 proc. Tačiau jo brangimo inercijai išblėsus, aukso vietą užims kita turto klasė.
Ar jau matosi palūkanų normų kėlimo ciklo pabaiga?
JAV, Europos bei daugelio kitų šalių centriniai bankai jau daugiau nei metus didina palūkanų normas, siekdami sustabdyti įsismarkavusią infliaciją. Palūkanų normos buvo padidintos iki lygio, nematyto nuo 2000-ųjų pabaigos.
Nors kovo mėnesį FED paskelbė apie papildomą ketvirčio procento palūkanų normų didinimą, rinkos lūkesčiai dėl FED politikos per trumpą laiką reikšmingai pasikeitė. Šiuo metu tikimasi, jog palūkanų normos bus pakeltos dar vieną kartą gegužės mėnesį, o vėliau seks pauzė ir jos bus nekeičiamos iki metų galo.
Diskusijos apie palūkanų kėlimo ciklo pabaigą paaštrėjo kartu su finansų sektoriaus krize. Manoma, kad bankai, griežtindami kreditų išdavimo sąlygas taip pat prisideda prie lėtesnio ekonomikos augimo ir infliacijos.
Tuo tarpu prognozuojama, jog ECB palūkanų kėlimo ciklas gali užsitęsti kiek ilgiau, tačiau FED žingsnis link pauzės būtų svarbus signalas centrinių bankų kolegoms visame pasaulyje. ECB taip pat vis dažniau signalizuoja, kad agresyviausias palūkanų kėlimo laikotarpis artėja prie pabaigos.
Natūralu manyti, jog investuotojams griežtos centrinių bankų politikos pasikeitimas turėtų suteikti palengvėjimą, nes didėjančios palūkanų normos suvaidino pagrindinį vaidmenį tiek akcijų, tiek obligacijų išpardavimui 2022 m. Tačiau ką rodo istorija?
Nuo 1988 m. buvo septyni skirtingi palūkanų normų kėlimo ciklai, įskaitant dabartinį, kuris prasidėjo prieš metus. Vidutiniškai FED palūkanų normos buvo padidintos 275 baziniais punktais kiekvienu griežtinimo laikotarpiu per maždaug 16 mėnesių. Dabartinis griežtinimo ciklas buvo ypač spartus, kuomet palūkanų normos per 12 mėnesių pakilo 450 bazinių punktų.
Praėjus 6 ir 12 mėnesių po to, kai FED daro pauzę, vidutiniškai akcijų rinkos grąža, vertinama „S&P 500“ indeksu, buvo teigiama ir svyravo nuo 15 proc. iki 24 proc. Vienintelis laikotarpis, kuriuo grąža buvo neigiama — 1999–2000 m. ciklas. Tai daugiausia lėmė technologijų burbulo sprogimas 2000-ųjų pradžioje.
Tačiau praeitų laikotarpių scenarijus akcijų rinkose gali ir nepasikartoti, turint omenyje jog investuotojai jau nuo praėjusių metų tikėjosi, kad FED paspaus pauzės mygtuką, ir akcijų kainos į tai jau atsižvelgė — šiuo metu „S&P 500“ indeksas yra pabrangęs maždaug 16 proc. nuo spalio mėnesio žemumų. Sena investavimo išmintis sako „pirk gandus, parduok naujienas“, todėl pauzė ar palūkanų mažinimas šiuo atveju galėtų turėti ir atvirkštinį efektą.
