Lyderių pozicijas akcijų rinkose užėmė technologijų milžinės
Investuotojams nerimaujant dėl JAV skolos limito pakėlimo, prognozuojamos recesijos bei bankinio sektoriaus problemų, tam tikra užuoveja tapo technologijų milžinių, tokių kaip „Apple“, „Alphabet“, „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ bei „Meta“ akcijos, kurios bendrai sudaro apie 85 proc. „Nextury Technology Fund“ fondo turto.
„Apple“ akcijų kaina šiais metais brango beveik 42 proc., o jos rinkos vertė viršijo visą indekso „Russell 2000“ rinkos kapitalizaciją. Per tą patį laikotarpį „Meta“ akcijos šoktelėjo apie 110 proc., o „Alphabet“ – 40 proc. Bendrai „Nasdaq 100“ indeksas, dažniausiai minimas kaip technologijų kompanijų gausus indeksas, šiais metais augo beveik 3 kartus sparčiau nei „S&P 500”.
Įspūdingus rezultatus įtakojo keletas priežasčių. Pirmiausia, 2022-ieji šiam sektoriui buvo gana sudėtingi metai, kuomet akcijų kainos krito daugiau nei 30 proc., todėl tai tapo spartaus augimo atspirties tašku.
Taip pat, paskutinio ketvirčio finansiniai rezultatai įrodė, jog technologijų gigantės ir toliau laikosi tvirtai ir generuoja pelnus. Dar nesenai naujienų antraštės skambėjo apie didelius atleidimus technologijų sektoriuje bei kitas kaštų mažinimo priemones, kurios, panašu, pavirto į greitesnį nei tikėtasi rezultatų augimą, viliojusį investuotojus.
Tačiau viena iš pagrindinių spartaus augimo priežasčių buvo šiais metais ypač dažnai linksniuojamas dirbtinis intelektas. Didelį pasitikėjimą investuotojai išreiškė „NVIDIA“, todėl lustų gamintojo akcijos šiais metais brango apie 165 proc. Mėnesio pabaigoje „NVIDIA“ rinkos vertė pasiekė 1 trilijoną JAV dolerių, įmonei paskelbus apie gerokai didesnes nei tikėtasi planuojamas sekančio ketvirčio pajamas.
Tuo tarpu „Alphabet“ akcijos šoktelėjo po naujienų iš „Google“ konferencijos, kurioje bendrovė patikino investuotojus, kad reklama išliks jos pajamų variklis, net jei įmonė imsis reaguoti į iššūkius, kuriuos kelia konkurentų produktas „ChatGPT”.
Dalis investuotojų tikisi, kad artėjantis FED palūkanų mažinimas suteiks įkvėpimo dar vienam raliui, o rizika dėl recesijos JAV taip pat skatins investuotojus pirkti technologijų akcijas, kurios stiprybę demonstruoja ir nepalankiomis sąlygomis. Tačiau atsargiau nusiteikusieji įspėja, jog formuojasi burbulas, akcijos yra gerokai pervertintos, o didžiulis skirtumas tarp technologijų sektoriaus ir likusios rinkos turėtų mažėti, dėl to investuotojams vertėtų nepamiršti auksinės investavimo taisyklės – diversifikavimo.
„Taiwan Semiconductors” atsikovojo didžiausios Azijos įmonės titulą
Pasaulinė puslaidininkių gamybos lyderė „Taiwan Semiconductors“ („TSMC“), pastarąjį mėnesį aplenkė žaidimų industrijos milžinę „Tencent“ ir atsikovojo didžiausios pagal rinkos vertę Azijos įmonės titulą.
Įmonės, kuri fonde „Nextury Asia Fund“ sudaro apie 15 proc. turto, akcijų kaina gegužę augo apie 17 proc. Pagrindine tokio augimo priežastimi tapo neslūgstantis viso pasaulio entuziazmas dėl dirbtinio intelekto bei netikėti komplimetai iš W. Buffeto.
Šiuolaikinis dirbtinis intelektas tiesiog nebūtų įmanomas be „TSMC“ gaminamų, labai specializuotų lustų. Šiais lustais besiremiantys neuroniniai tinklai – tai pagrindinė algoritminė architektūra, kuri paskatino kiekvieną svarbų dirbtinio intelekto proveržį – nuo prieš dešimtmetį kurtų robotų iki šiuolaikinių „Midjourney“ ar „ChatGPT“.
Nenuostabu, kad žurnalas „Time Magazine“ apibūdino „TSMC“ kaip svarbiausią pasaulio bendrovę, o „NVIDIA“ vadovas įmonę prilygino orui, kuriuo kvėpuoja šių laikų dirbtinis intelektas. Šiandien dauguma žinomų puslaidininkių kompanijų – „NVIDIA“, „Qualcomm“ ar „AMD“ patys negamina lustų. Vietoj to, jie pasikliauja puslaidininkių gamintojais, tokiais kaip „TSMC“.
Akcijų brangimui įtakos turėjo ir W. Buffeto komentarai — nors pirmąjį ketvirtį jis pardavė „TSMC“ akcijas, W. Buffetas vis dar labai žavisi šia įmone. Neseniai vykusiame „Berkshire Hathaway“ metiniame susirinkime „TSMC“ jis negailėjo komplimentų, pabrėždamas jos pasaulinę svarbą, puikią konkurencinę padėtį, darbuotojus bei valdymo praktikas. Vienintelė priežastis, kodėl net ir būdamas „TSMC“ fanas, milijardierius pardavė jos akcijas yra geografinė padėtis ir nemaža Kinijos ir Taivano konflikto tikimybė.
Akivaizdu, jog „TSMC“ vaidina lemiamą vaidmenį pasaulio puslaidininkių rinkoje, o paskutiniu metu ji stengiasi diversifikuoti gamybą ir fabrikus atidarinėja JAV, Europoje bei Japonijoje. Tačiau geopolitinių įvykių negalima kontroliuoti ir tai vis dar išlieka didžiausia rizika, su kuria susiduria „TSMC“.
