Bankų nesėkmės ir obligacijų rinka: investuotojai ieškojo saugaus prieglobsčio
Kovas bankų sektoriuje tapo išbandymų mėnesiu – trys bankai JAV bei vienas Europoje buvo priversti stabdyti savo veiklą. JAV „Silicon Valley Bank“ buvo žinomas bankas technologijų sektoriuje ir finansavo pradedančias veiklą įmones. Banko žlugimas įvyko dėl kelių priežasčių, įskaitant netinkamą rizikos valdymą bei klientams suskubus iš banko atsiimti savo indėlius, baiminantis dėl banko mokumo. Kiti du bankai — „Signature Bank“ ir nedidelis „Silvergate“, kurie buvo glaudžiai susiję su kriptovaliutų rinka, taip pat buvo uždaryti, indėlininkams suskubus atsiimti savo pinigus.
Tuo tarpu Šveicarijos banko „Credit Suisse“ indėlininkai, kurie jau ilgą laiką buvo nervingi dėl metų metus trunkančių banko problemų bei skandalų, taip pat suskubo ieškoti saugesnių finansinių partnerių. Vykstant sparčiam indėlių atsiėmimui, iškilo reali grėsmė, kad „Credit Suisse“ gali žlugti, todėl reguliavimo institucijos privertė konkurentą „UBS“ įsigyti problematiškąjį „Credit Suisse“.
Neramumai bankų sektoriuje greitai atsispindėjo ir obligacijų rinkose, investuotojams susirūpinus dėl sistemos stabilumo ir pradėjus ieškoti saugių aktyvų, tokių kaip JAV ar Europos valstybių obligacijos. Obligacijų kainos pakilo, o jų pajamingumai krito žemyn sparčiausiu tempu nuo 2008 m. krizės. Kainų augimas atsispindėjo ir „Synergy European Bond Fund” fonde, kuris kovo mėnesį augo 1.54 proc.
Be valstybinių obligacijų, auksas taip pat yra laikomas saugesne alternatyva, rinkoje vyraujant neapibrėžtumui. Pastarąjį mėnesį aukso ETF, kurio dalis „Synergy Global Momentum Fund“ fonde sudaro apie 20 proc., brango 7.3 proc.
Bankų sektoriaus problemos nuvilnijo per visą rinką ir kelė klausimus — ar kartojasi 2008 m. krizės scenarijus?
Tačiau nuo 2008 m. stipriai sugriežtėjo bankų kapitalo reikalavimai bei reguliavimas, įskaitant naujų finansų priežiūros institucijų steigimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress test), kad būtų galima numatyti bet kokius sudėtingus scenarijus ir užkirsti kelią finansų sistemos žlugimui.
Taigi yra svarbių priežasčių manyti, kad pastarosios bankų problemos turėtų būti lengviau valdomos, labiau izoliuotos ir ne tokios pražūtingos nei prieš 15 metų įvykusi krizė.
Dirbtinio intelekto lentynės tęsiasi — į jas kiek pavėlavusi jungiasi „Google“
Nuo tada, kuomet dirbtinio intelekto pokalbių robotas „ChatGPT” nustebino pasaulį savo įspūdingomis galimybėmis, visų akys buvo nukreiptos į „Google“ ir investuotojai su nekantrumu laukė bendrovės atsako konkurentui.
Nors pokalbių robotas „Google Bard“ buvo pristatytas dar praėjusį mėnesį demonstracinėje versijoje, tačiau kiek vėliau buvo išjungtas dėl pateikiamų netikslių atsakymų. „Alphabet“ sulaukė darbuotojų ir investuotojų kritikos po šio pradinio „Bard“ diegimo, kuris, atrodo, paskubėjo konkuruoti su „Microsoft“ nesenai paskelbta „Bing“ ir „ChatGPT“ integracija.
Tačiau šį mėnesį JAV ir Jungtinėje Karalystėje prieinama tapo nauja „Google Bard“ versija, kurią gali išbandyti vartotojai. Naujienos atsispindėjo ir „Alphabet“ akcijų kainoje, kuri kovo mėnesį augo apie 14 proc. Įmonės akcijų paskirstymas „Nextury Technology Fund“ fonde sudaro apie 15 proc., ir prisidėjo prie puikių kovo mėnesio fondo rezultatų.
Nors „Alphabet“ yra dirbtinio intelekto technologijos pradininkė, kurios pagrindu veikia ir „ChatGPT“ , tačiau atsilieka nuo savo konkurentų. Panašu, jog tai lemia atsargumas dėl to, kaip pokalbių robotai gali paveikti įmonės reklamos verslą. Pernai bendrovė uždirbo apie 200 mlrd. JAV dolerių pajamų iš reklamų, patalpintų šalia paieškos rezultatų ir kitose svetainėse, pavyzdžiui, „Gmail“ ar „YouTube”. Tuo tarpu pokalbių robotas atsakymus pateikia tiesiogiai ir vartotojams nebereikia spausti ant nuorodų, generuojančių didžiausią dalį „Alphabet“ pajamų. Kol kas eksperimentinėje „Google Bard“ versijoje, vartotojai yra nukreipiami ieškoti atsakymų ta pačia tema „Google” paieškoje.
Naujas Kinijos milžinės „Alibaba“ etapas — įmonė skyla į šešias dalis
Per 24 gyvavimo metus, „Alibaba“ išaugo į 220 mlrd. JAV dolerių vertės milžiną apimantį daugybę įvairių verslo sričių, nuo elektroninės prekybos iki debesų kompiuterijos. Kovo pabaigoje įmonė paskelbė planuojanti verslą padalinti į šešias dalis, kurių kiekviena turės galimybę pritraukti finansavimą iš išorės ir prekiautis akcijų biržoje.
Po restruktūrizavimo šešios naujos „Alibaba“ verslo grupės bus skirtos debesų kompiuterijai, elektroninei prekybai, vietinėms paslaugoms, logistikai, skaitmeninei prekybai ir žiniasklaidai. Įmonės CEO teigė, kad pagrindinė reorganizacijos priežastis yra pagerinti besiplečiančios verslo imperijos efektyvumą. Jis teigė, kad padalinus įmones, kiekviena sritis taps lankstesnė ir galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.
Po to, kuomet 2020 m. „Alibaba“ bendraįkūrėjas Jackas Ma pasakė kalbą, kurioje kritikavo Kinijos finansų priežiūros instituciją ir bankus, įmonės akcijos prarado daugiau nei 70 proc. savo vertės ir Kinijos vyriausybė ėmėsi susidorojimo su didžiausiomis šalies technologijų grupėmis, o „Alibaba“ finansinių technologijų padalinio „Ant Group“ pirminis viešas siūlymas (angl. IPO), kuris pretendavo būti didžiausiu pasaulyje, buvo sustabdytas.
Tačiau pastaruoju metu Pekino pozicija kiek švelnėja ir panašu, jog šis „Alibaba“ padalijimo planas turi tam tikrą palaiminimą iš valdžios.
Tiek „Alibaba“, tiek jos konkurentės „Tencent“, kurių bendra dalis „Nextury Asia Technology Fund“ fonde sudaro 30 proc., akcijų kainos po naujienų šoktelėjo į viršų, atitinkamai 14 proc. ir 8 proc.
