Ko rugsėjį išsigando investuotojai?
Atspindėdamas istorines tendencijas, rugsėjis vėl pateisino savo, kaip gana prasto mėnesio akcijų rinkoms reputaciją. „S&P 500“ (EUR) indeksas fiksavo prasčiausią šių metų rezultatą krisdamas apie 3 proc., o pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“ (EUR) smuktelėjo apie 2.6 proc. Mėnesį aptemdė daugybė nuogąstavimų, neleidusių investuotojams atsipalaiduoti. Aukštesnių palūkanų normų perspektyvos, JAV vyriausybės uždarymas, augantys obligacijų pajamingumai bei naftos kainos. Kaip visi šie rūpesčiai nugulė finansų rinkose ir ko galime tikėtis ateinančiais mėnesiais?
Naujausios FED projekcijos parodė prognozuojamą spartesnį JAV ekonomikos augimą šiais metais bei palankesnę infliacijos perspektyvą. Tikimasi, jog bazinė palūkanų norma šiais metais bus padidinta dar vieną kartą, o kitais metais ji bus „kerpama“ mažiau, nei tikėtasi. Panašios nuotaikos laikėsi ir Europoje, kur keletas ECB pareigūnų, įskaitant ir Ch. Lagarde, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą išlaikyti ribojančią pinigų politiką, siekiant sugrąžinti infliaciją iki 2 proc. tikslo. Tai tiek JAV, tiek ir Europos investuotojus privertė dar labiau pratintis prie minties, jog aukštos palūkanų normos išsilaikys dar kurį laiką, o obligacijų pajamingumai dėl to pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Kadangi vyriausybės obligacijos yra laikomos viena saugiausių investicijų, kuomet jų pelningumas auga, investuotojai yra mažiau linkę pirkti akcijas ir kitas rizikingesnes investicijas.
Tuo tarpu jau daugiau nei metus besitęsiančią kovą su infliacija sunkina naftos kainos, pastarąjį mėnesį artėjusios prie 100 JAV dolerių už barelį ribos. Nuo birželio mėnesio, nerimaujant dėl mažėjančios pasaulinės naftos pasiūlos, „Brent“ rūšies nafta yra pabrangusi apie 35 proc. Bene didžiausia augančių žaliavų kainų grėsmė yra ta, jog joms išliekant aukštoms ilgą laiką, įmonės gali perkelti padidėjusias sąnaudas vartotojams, o tai gali vėl didinti infliaciją. Tuo tarpu „Synergy Finance“ fondas „Synergy Global Momentum Fund“ yra valdomas pagal inertiškumo strategiją ir reaguoja į rinkose vykstančius pokyčius — spalio mėnesį fonde laikomą aukso ETF keičia žaliavos.
Dar vienas debesis, rugsėjį temdęs investuotojų nuotaikas – dėl vidinio biudžeto ginčo grėsęs laikinas JAV vyriausybės uždarymas. Nors paskutinėmis valandomis iki termino JAV vyriausybė kompromisą vis dėlto rado, prieš tokį įvykį vyraujantis neapibrėžtumas lemia didesnį nepastovumą akcijų rinkose. Anksčiau jau yra buvęs ne vienas toks vyriausybės veiklos stabdymas ir istorija rodo, jog per septynis uždarymus, trukusius 10 ar daugiau dienų nuo aštuntojo dešimtmečio, „S&P 500” indeksas per tris mėnesius iki uždarymo paskelbimo vidutiniškai krisdavo apie 10 proc. Tačiau per patį uždarymą akcijos laikydavosi gana gerai – vidutiniškai smukdavo vos 0.2 proc., o vėliau reikšmingai atšokdavo.
Nors pastarųjų dviejų mėnesių finansų rinkų rezultatai nedžiugino, metų pabaigoje tikimės daugiau pozityvumo. Spalį prasidės trečiojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas, žadantis nors ir kuklius, tačiau teigiamus įmonių rezultatus. Taip pat, iki lapkričio mėnesio nenumatoma reikšmingų pokyčių JAV pinigų politikos srityje, kas turėtų į rinkas atnešti šiek tiek daugiau stabilumo. Teigiamas postūmis akcijų rinkai galėtų būti ir naftos kainų atsitraukimas nuo aukštumų. Galų gale, kalendoriui verčiantis į spalį, akcijų rinkos taip pat pereina iš istoriškai gana silpno laikotarpio į vieną stipriausių.
Dirbtinio intelekto įkvėptas akcijų ralis blėsta, ar tik įgauna pagreitį?
Didžiąją šių metų dalį investuotojai pirmenybę teikė technologijų akcijoms, suvaidinusioms lemiamą vaidmenį šių metų akcijų ralyje. „Magnificent Seven“ vadinamos įmonės — „Microsoft“, „Meta“, „Apple“, „Amazon“, „Alphabet“, „Tesla“ bei „Nvidia“, kurios beveik visos yra laikomos „Synergy Finance“ fonde „Nextury Technology Fund“, nuo metų pradžios vis dar demonstruoja dviženklį augimą, tačiau nuo liepos mėnesio aukštumų yra kiek atsitraukę. Viena pagrindinių priežasčių, nuo vasaros pabaigos šiam sektoriui ėmusi kaišioti pagalius į ratus — ilgalaikių aukštesnių palūkanų normų lūkesčiai. Kokios dar naujienos palietė technologijų sektorių šį mėnesį?
„Amazon“ akcijų kaina smuktelėjo 8 proc. — JAV federalinės prekybos komisija pateikė ieškinį dėl piktnaudžiavimo įmonės dominuojančia padėtimi rinkoje. Vienas iš galimų šio ieškinio rezultatų gali būti „Amazon“ padalijimas į keletą įmonių, taip didinant konkurenciją, siekiant sukurti sąžiningesnę rinką pardavėjams ir geresnę apsipirkimo patirtį vartotojams. Be to, technologijų gigantai, tokie kaip „Google“ ir „Meta“, šiuo metu taip pat susiduria su panašiais teisiniais procesais. Nors šie teisiniai veiksmai yra sudėtingi, galiausiai jie gali būti naudingi ne tik vartotojams ir mažoms įmonėms, bet ir paskatinti teigiamus pokyčius didžiųjų technologijų srityje, skatinant teisingesnę ir konkurencingesnę skaitmeninę aplinką.
Nors „Apple“ šį mėnesį pristatė naujuosius „iPhone 15“, apie 9 proc. akcijų kainos kritimą lėmė iššūkiai Kinijoje, šalies vyriausybei nusprendus uždrausti centrinės valdžios pareigūnams naudotis „iPhone“ telefonais. Nors tiesioginis draudimo poveikis pardavimams greičiausiai bus minimalus, baiminasi, kad kiti šalies darbdaviai paseks vyriausybės pavyzdžiu. Daugiau nei 95 proc. „Apple” produktų vis dar gaminami Kinijoje, taip pat iš šios šalies gaunama nemaža dalis pajamų. Panašu, jog susiduriant su ekonominiais iššūkiais, Kinija bando mažinti priklausomybę nuo užsienio produktų, ir verčia daugiau savo piliečių pirkti kiniškus telefonus. Tuo tarpu siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos, „Apple“ žvilgsnis krypsta į Indiją ir įmonė aktyviai stengiasi diversifikuoti tiek gamybos centrus, tiek pajamų šaltinius.
Nors per pastaruosius du mėnesius technologijų įmonės susidūrė su iššūkiais, pasak Šveicarijos banko „UBS“, pastarasis technologijų akcijų kritimas gali būti gera žinia investuotojams. Banko analitikai teigia, kad šis kritimas yra pirkimo galimybė ir pabrėžia dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus potencialą. Tikimasi, jog naujų DI produktų pristatymas atgaivins technologijų akcijas, investuotojams įvertinus, kaip įmonės uždirbs iš šios besivystančios srities. Remiantis „UBS“ skaičiavimais, DI pramonė išaugs nuo 2.2 mlrd. JAV dolerių 2022 m. iki 170 mlrd. JAV dolerių 2027 m., o tai prisidės prie 20 proc. viso technologijų sektoriaus pajamų augimo ateinančiais metais.
Viena iš naujienų, susijusių su naujais DI produktais buvo „Google“ žengtas reikšmingas žingsnis vystant dirbtinio intelekto pokalbių robotą „Gemini“, rimtą „Chat GPT-4“ konkurentą. „Google“ suteikė tam tikrai įmonių grupei prieigą prie ankstyvosios „Gemini“ versijos, o tai reiškia, jog artėjama prie itin laukiamo pokalbių roboto paleidimo.
Tuo tarpu „Meta“ pristatė naują dirbtinio intelekto programinę įrangą, taip pat naujas virtualios realybės ausines bei „Ray-Ban“ išmaniuosius akinius. Taip pat, bendradarbiaudama su pasaulinėmis įžymybėmis sukūrė asmeninius asistentus. Pavyzdžiui, vartotojai gali užduoti su kelionėmis susijusių klausimų skaitmeninei asistentei, kurią vaidina Kendal Jenner, arba gauti maisto gamybos patarimų iš garsaus reperio Snoop Dog. Nors M. Zuckerbergas pastaruoju metu kiek mažiau kalba apie metavisatą, jo teigimu bendrovės DI investicijos yra susijusios su metavisatos pagrindo kūrimu.
