Besivystančių rinkų meškos bunda iš žiemos miego
2023 m. besivystančių rinkų akcijoms prasidėjo išties įspūdingai — akcijų bei obligacijų fondai fiksavo rekordines įplaukas, indeksas „MSCI EM“ per pirmąjį metų mėnesį paaugo 9 proc., o nuo spalį siektų žemumų indekso vertė yra pakilusi net 25 proc. „MSCI EM“ ženkliai lenkia JAV rinkos konkurentą „S&P 500“, kurio šių metų prieaugis siekia apie 5 proc. Kas lemia tokį besivystančių rinkų pabudimą?
Šį ralį didžiąja dalimi paskatino makroekonominis klimatas — istoriškai besivystančių rinkų akcijų rezutatai juda priešingai JAV doleriui. Stipri JAV valiuta paprastai reiškia didesnes skolos aptarnavimo išlaidas ir griežtesnes finansines sąlygas besivystančiame pasaulyje. Pastaruoju metu dolerio kursas laikosi netoli septynerių mėnesių žemiausio lygio, todėl nenuostabu, kad stebime augančias besivystančių rinkų akcijas.
Kita ne ką mažiau svarbi augimo priežastis – Kinija, kuri sudaro net trečdalį viso „MSCI EM“ indekso. Kinijai uždarius savo ekonomiką, jos akcijų rinka gavo stiprų smūgį, kartu žemyn nusitempdama daugelį kitų Azijos rinkų. Tačiau panaikinus nulinę COVID politiką pagyvėjo ekonominės perspektyvos, o kartu ir finansų rinkos. Didžiųjų Kinijos kompanijų, tokių kaip „Alibaba“, „Tencent“, „BYD Co“ akcijų kainos šoktelėjo dviženkliais skaičiais.
Be to, besivystančių rinkų akcijos paprastai yra pigesnės nei išsivysčiusių rinkų, kas taip pat vilioja investuotojus. Net po pastarojo ralio, remiantis ateities kainų ir pelno santykiniais rodikliais, „MSCI EM“ indeksas prekiaujasi beveik su 30 proc. nuolaida, palyginus su „S&P 500“.
Daugėja įrodymų, kad besivystančių rinkų rezultatai ir toliau gali būti geresni, dėl JAV dolerio silpnėjimo, numatomo palūkanų normų augimo piko ir atsigavimo Kinijoje, o tai galiausiai turėtų būti palanku ir besivystančioms rinkoms už Azijos ribų. „Bloomberg“ skaičiavimais, 2023 m. besivystančių rinkų ekonomikos turėtų augti 4.1 proc. metiniu tempiu, o 2024 m. — 4.4 proc. Tuo tarpu JAV augimas prognozuojamas atitinkamai ties 0.5 proc. bei 1.2 proc.
Išlaisvinti drakonai: dėl švelnesnių reguliavimų sparčiai brangsta Kinijos technologijų milžinių akcijos
2020 m. pabaigoje Kinija pradėjo negailestingai reguliuoti didžiausias šalies technologijų įmones, taip atbaidydama investuotojus, tačiau po dvejų griežtų metų Pekino valdžios institucijos sparčiai grįžta prie švelnesnės politikos.
„Alibaba“ dukterinė įmonė „Ant Group“, Kinijos mokėjimų ir finansinių technologijų milžinė, pranešė, jog žymiausias šalies verslininkas Jackas Ma nebeturi kontroliuojančio įmonės akcijų paketo — o tai buvo vienas iš paskutinių žingsnių, įmonei siekiant politinio pritarimo. Taip pat paskutinis „Ant Group“ kapitalo plėtros planų patvirtinimas paskatino viltis, kad Kinijos valdžia nori pagerinti ryšius su privačiu sektoriumi, šiemet sutelkusi dėmesį į ekonomikos augimą. Kinijos lyderiai pažadėjo sutelkti dėmesį į augimo skatinimą 2023 m., po to, kai nulinė COVID politika sukrėtė ekonomiką ir sukėlė visuomenės nepasitenkinimą. Šiais metais „Alibaba“ akcijų kaina brango 12 proc., o nuo spalio augimas siekia net 70 proc.
Tačiau „Alibaba“ nebuvo vienintelis išliasvintas drakonas. Suvaržymai buvo apėmę sektorius nuo elektroninės prekybos iki finansinių technologijų ir net švietimo, o 2021 m. išplito ir į internetinius žaidimus. Reguliavimo institucijos įvedė griežtas priemones, pavyzdžiui, apribojo nepilnamečių žaidimo laiką iki trijų valandų per savaitę ir nustatė kitus reikalavimus, kuriais buvo siekiama pažaboti priklausomybę.
Tačiau šalies politikams paraginus sustabdyti griežčiausius reguliavimo apribojimus ir pradėjus išdavinėti naujas žaidimų licencijas, Kinijos vaizdo žaidimų milžinės „Tencent“ akcijų kaina nuo žemiausio lygio beveik padvigubėjo.
Apskritai Kinijos akcijų rinkoje jaučiamos pagerėjusios perspektyvos, nes politikos formuotojai taiko augimą skatinančią politiką ir vėl atsidaro šalies sienos. Tai Kinijos vicepremjeras Liu He patvirtino praėjusią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume, teigęs, kad Kinija rems privataus sektoriaus augimą ir atvers duris užsienio investicijoms.
„Taiwan Semiconductors” vis dar yra nepakeičiamas puslaidinikų lyderis
Nors 2022-ieji buvo sudėtingi metai, „Taiwan Semiconductors” (TSMC), gaminanti daugiau nei 50 proc. pasaulio puslaidininkų tokioms kompanijoms kaip „Apple“, „NVIDIA“ bei „AMD“, į 2023-iuosius žengė nusiteikusi gerokai pozityviau.
Taivano puslaidininkų eksportas 2022 m. augo jau septintus metus iš eilės, dar labiau sustiprindamas ekonomikos lyderio statusą pasaulinėje puslaidininkių pramonėje.
Taivano finansų ministerijos duomenimis, puslaidininkų, kurie yra pagrindinės elektroninių prietaisų, kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sudedamosios dalys, eksportas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 18.4 proc. – tai buvo jau treti iš eilės dviženklio augimo metai.
Stambūs investuotojai, įskaitant Warreną Buffettą, taip pat mano, kad puslaidinikų gamintojams blogiausia — jau praeityje. Žymiausias pasaulio investuotojas, kurio laiko patikrinta investavimo strategija ieško geriausios vertės akcijų, turinčių ilgalaikį augimo potencialą, metų gale į TSMC investavo daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat sausio viduryje TSMC paskelbė ketvirtojo ketvirčio rezultatus – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (JAV doleriais), įmonės pajamos augo beveik 30 proc. Įmonės vadovybė prasitarė ir apie planus plėsti gamyklas JAV, kur investicijos sieks 40 milijardų dolerių, kuomet 2026 m. pradės veikti antroji puslaidininkų gamykla Arizonoje. Be to, bendrovė svarsto galimybę statyti specializuotą gamyklą, kuri aprūpintų Europos automobilių rinką, patyrusią stiprų smūgį dėl puslaidininkų trūkumo.
Teigiamos naujienos atsispindėjo ir įmonės akcijų kainoje — šiais metais ji yra pabrangusi apie 15 proc.
Taigi, jeigu bandote nuspėti, kur link žengia puslaidinikų pramonė, kuri daugeliu atžvilgių gali būti laikoma ir pasaulinės ekonomikos rodikliu, TSMC yra ta įmonė, kurios veiklą reikėtų stebėti atidžiai.