Europa prieš JAV. Ar pagaliau išaušo Europos akcijų rinkų valanda?
Pastaruoju metu Europos akcijų rinkos rekordišku tempu lenkia JAV — nuo metų pradžios pagrindinis Europos akcijų rinkos indeksas „STOXX 600“ augo apie 7.5 proc., kai tuo tarpu amerikietiškasis „S&P 500“ tik apie 3.8 proc. Pagal inertiškumo strategiją valdomi „Synergy Finance“ fondai savo sudėtyje taip pat vietoj JAV, laiko Europos akcijas. Kas lemia tokius rezultatus?
Nors Europos rinkos ilgą laiką rezultatais atsiliko nuo JAV, o 2022-ieji regionui buvo ypač neramūs dėl kilusio karo, energetikos krizės bei didelių infliacijos šuolių, nuo metų pradžios atsiradus šiek tiek daugiau optimizmo, Europos rinkos gerokai šoktelėjo į viršų, aplenkdamos ilgą laiką lyderių pozicijas laikiusias JAV.
Nors jau metus trunkantis karas lėmė aukštas gamtinių dujų ir elektros sąnaudas ir pastūmė Senąjį žemyną link recesijos slenksčio, Europos ekonomika dabar atrodo daug mažiau pažeidžiama. Šiltesnė nei įprastai žiema lėmė tai, jog regiono dujų talpyklos pilnos, o milijardų eurų valstybės parama palaikė namų ūkius bei verslus.
Didelį postūmį atnešė ir Kinija, kuri greičiau nei tikėtasi nutraukė nulinę COVID politiką. Tai padidino paklausą daugelyje sektorių – nuo automobilių iki Vokietijos sunkiosios pramonės bei Prancūzijos ir Italijos prabangos prekių.
Viena iš priežasčių, kodėl JAV ištisus dešimtmečius lenkė Europos rinkas, yra didelis investuotojų dėmesys technologijų sektoriaus akcijoms, įskaitant net ir nuostolingas įmones.
Tačiau aukšta infliacija ir agresyvus palūkanų normų kilimas šią tendenciją pristabdė. Lėtesnis, tačiau pastovus augimas jau seniai buvo Europos rinkų bruožas, tačiau lengvų pinigų eroje tai sunkiai pasiteisino. O dabar atrodo, jog aukštesnės palūkanų normos gali užsilikti, dėl to investuotojai finansų sektoriaus įmonių nestokojančią Europos rinką laiko patrauklesne nei JAV, kurioje gausu brangių technologijų akcijų.
Vasario mėnesį didžiausių Europos ekonomikų — Vokietijos, Prancūzijos, Italijos akcijų rinkų indeksai siekė aukščiausius lygius, nematytus dar nuo 2008 m. Europos prabangos prekių sektorius šiemet augo 14 proc., o bankų — 18 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per paskutinius penkerius metus. Bankai sudaro beveik 16 proc. „STOXX 600” indekso ir būtent jiems aukštesnių palūkanų normų aplinka yra palanki.
Tuo tarpu apie 35 proc. „S&P 500” indekso sudaro technologijų įmonės. Technologijų akcijos šiais metais brango daug nuosaikiau, nes dėl didėjančių palūkanų normų šioms įmonėms skolintis ir palaikyti spartų augimą tapo gerokai brangiau.
Nuspėti, ar ši tendencija išsilaikys kol kas yra sudėtinga, tiek Europai, tiek JAV susiduriant su ekonominiu neapibrėžtumu bei kovojant su vis dar aukštumose besilaikančia infliacija, tačiau panašu, jog pasibaigus pigių pinigų erai dėmesys vis labiau krypsta į Europą, kuri pasižymi nors ir lėtesniu, bet stabilesniu augimu.
„NVIDIA” gaminami lustai – neatsiejama dirbtinio intelekto programų dalis
„NVIDIA“ akcijų kaina vasario mėnesį šoktelėjo į viršų, kuomet programinės įrangos įmonė paskelbė praėjusio ketvirčio rezultatus. Nors pardavimai sumažėjo 21 proc., bendrovės dirbtinio intelekto (DI) lustų pardavimai išaugo 11 proc. ir demonstravo pastovų augimą. 2023 m. „Nvidia“ akcijos pabrango 65 proc., aplenkdamos tiek „S&P 500” indeksą, tiek kitas puslaidininkių kompanijų akcijas.
Daugelis tokių programų kaip „ChatGPT” ar „Bing AI” veikia su maždaug 10 000 USD kainuojančiu lustu, kuris tapo vienu svarbiausių dirbtinio intelekto pramonės įrankių — „Nvidia A100“. „Nvidia“ šiuo metu užima apie 95 proc. grafikos procesorių rinkos, kurie gali būti naudojami DI mokymuisi.
Rezultatų skambučio metu, kompanijos CEO ypač daug dėmesio skyrė DI rinkai ir teigė, jog veikla, susijusi su DI paslaugomis per pastaruosius kelis mėnesius viršijo visus lūkesčius, o įmonės visame pasaulyje skubiai kuria ir diegia DI technologijas.
„Nvidia“ taip pat paskelbė apie savo DI debesijos paslaugą. Bendrovė bendradarbiaudama su „Oracle“, „Microsoft“ ir „Alphabet“ pasiūlys galimybę naudoti „Nvidia“ įrenginius dirbtinio intelekto apdorojimui. Naujoji platforma, kurią naudos kiti debesijos paslaugų teikėjai, padės įmonėms, kurios neturi techninių žinių, reikalingų susikurti savo DI infrastruktūrą.
META jungiasi į technologijų giginatų varžybas dėl dirbtinio intelekto technologijų
Dirbtinio intelekto (DI) tema pastaruoju metu tapo ypač populiari, vis daugiau įmonių pradėjus kurti ir pristatyti DI modeliais grįstas naujoves, išryškindamos naują konkurencijos sritį tarp technologijų gigantų.
Vieša kova dėl dominavimo dirbtinio intelekto technologijų erdvėje prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, pasirodžius įmonės „OpenAI“, į kurią investavo „Microsoft“, pokalbių robotui „ChatGPT”. Ypač sparčiai populiarumo sulaukęs įrankis paskatino tokias įmones kaip „Alphabet” ar Kinijos „Baidu” suskubti ir pristatyti savo DI technologijas.
Į varžybas jungiasi ir kita technologijų milžinė „Meta“ — M. Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ valdanti įmonė išleidžia didelės kalbos DI modelį, pavadintą „LLaMA”, skirtą padėti mokslininkams ir inžinieriams ištirti šios technologijos pritaikymą ir spręsti tokias problemas kaip DI pateikiami tikėti, bet neteisingi atsakymai ar toksiškas turinys.
Anot jo, DI modeliai jau parodė daug žadantys kurdami tekstą, pokalbius, apibendrindami rašytinę medžiagą ir sudėtingesnes užduotis, tokias kaip sprendžiant matematikos teoremas ar numatant baltymų struktūras, o „LLaMA” padės šį darbą tobulinti.
Netrukus po šios naujienos, sekė dar viena — įmonė kuria naują produktų grupę, orientuotą į generatyvųjį DI – naują metodų rinkinį, leidžiantį kompiuteriams generuoti tekstą, piešti paveikslėlius ir kurti kitas laikmenas, kurios būtų panašios į sukurtas žmogaus.
Naujienos atsispindėjo ir įmonės akcijų kainoje, kuri vasario mėnesį išaugo beveik 16 proc. Akivaizdu, jog „Meta“, atliekanti daug dirbtinio intelekto tyrimų, neketina nusileisti konkurentams šiose naujose lenktynėse.
