SPALIS RINKOSE – AUGIMAS SU ĮTAMPOS PRIESKONIU
Spalį pasaulio akcijų rinkos tęsė augimą, nors investuotojų dėmesį vis dar traukė geopolitinės rizikos, centrinių bankų sprendimai bei kalbos apie besiformuojantį DI burbulą. JAV „S&P 500“ indeksas kilo jau šeštą mėnesį iš eilės, o „Nasdaq“ – septintą, daugiausia dėl technologijų sektoriaus, kuris išliko pagrindinis rinkos variklis. Vis dėlto augimas buvo gana selektyvus – plačiai diversifikuotas „equal-weight“ indeksas netgi smuktelėjo, atspindėdamas, kad pelnas koncentruojasi stambiose technologijų įmonėse.
Didžiausią įtaką mėnesio rezultatams turėjo palankios JAV ir Kinijos santykių naujienos – D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas atnešė 10 % tarifų sumažinimą ir pažadą atidėti retųjų metalų eksporto kontrolę. Centrinių bankų veiksmai taip pat padėjo išlaikyti rinkų stabilumą – FED sumažino palūkanas 25 baziniais punktais, o ECB nusprendė jų nekeisti. Nors FED vadovas J. Powellas išlaikė santūrią poziciją, investuotojai tikisi dar vieno mažinimo metų pabaigoje.
Įmonių trečiojo ketvirčio rezultatai kol kas išlieka geri – daugiau nei 80 % „S&P 500“ bendrovių pranoko pelno prognozes, o beveik tiek pat – ir pajamų lūkesčius. Tačiau vis dažniau girdisi atsargesni vertinimai, kad akcijų kainos, ypač susijusios su DI tematika, gali būti pernelyg išaugusios po kelis mėnesius trunkančio įspūdingo ralio.
Rekordinė aukso kaina spalį šiek tiek koregavosi, tačiau išsilaikė virš 4 000 USD už unciją ribos. Nepaisant trumpalaikio atvėsimo, paklausa išlieka didelė – centriniai bankai toliau didina aukso rezervus, o investuotojai jį laiko apsauga nuo geopolitinės rizikos ir skolų augimo.
„Synergy Global Momentum Fund” fonde pokyčių nebuvo – fondas išlaikė pozicijas besivystančiose rinkose, aukso bei išsivysčiusių šalių (be JAV) pozicijose. Inertiškumo modelis šiose turto klasėse vis dar rodo stipriausią impulsą, o pastaruoju metu sušvelnėjęs prekybos politikos tonas suteikia pagrindo tikėtis tolesnio augimo.
ŠVARIOS ENERGETIKOS SUGRĮŽIMAS Į DĖMESIO CENTRĄ
„Future Demographics Fund“ fondas šį mėnesį fiksavo 4,95 % augimą, o pagrindinį indėlį prie šio rezultato pridėjo švarios energetikos ETF „iShares Global Clean Energy“, brangęs apie 12 %. Po kelerius metus trukusio išpardavimo ir investuotojų skepticizmo, atsinaujinančios energetikos sektorius sulaukė naujo dėmesio – šįkart dėl struktūrinių pokyčių JAV ir pasaulinėje elektros paklausos rinkoje.
Augant dirbtinio intelekto duomenų centrų, elektromobilių bei pramonės elektrifikacijos poreikiams, energijos paklausa JAV sparčiai didėja po dešimtmetį trukusio sąstingio. Kadangi dujų turbinų pasiūla ribota, o branduoliniai projektai įgyvendinami lėtai, saulės ir vėjo energijos su kaupimo sprendimais modelis tampa vieninteliu greitu ir pritaikomu atsaku į augančius poreikius. Kaip pastebi sektoriaus analitikai, „kiekvienas elektronas dabar svarbus“ – švarios energijos sektorius iš subsidijomis remiamo tampa savarankiška, rinkos paklausos formuojama industrija.
Prie atsigavimo prisidėjo ir politiniai veiksniai. Liepą priimtas JAV „Big Beautiful Bill“ įstatymas, nors ir sumažino kai kurias mokesčių lengvatas, paskatino įmones skubėti pradėti atsinaujinančios energijos projektus iki 2026 m. vidurio, kad neprarastų paramos. Toks laikinas efektas paskatino paklausą saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrangai.
Nors JAV administracija išlieka skeptiška atsinaujinančiai energetikai, rinkos logika tampa stipresnė – didėjanti elektros paklausa, greiti statybų terminai ir mažėjančios technologijų kainos grąžina investuotojų pasitikėjimą švarios energijos sektoriumi. Tai atsispindi ir „Future Demographics Fund“ fondo rezultate – po ilgo sąstingio atsinaujinančios energijos tema vėl tapo viena stipriausių 2025 m. tendencijų.
DIRBTINIS INTELEKTAS IŠLIEKA RINKŲ VARIKLIU
Spalį „Nextury Technology Fund“ augo 4,8 %, o prie rezultato labiausiai prisidėjo besitęsiantis dirbtinio intelekto (DI) bumas technologijų sektoriuje. Rinkos dėmesio centre išliko „Nvidia“, kurios kapitalizacija pasiekė 5 trln. JAV dolerių ribą – tai pirma tokį lygį pasiekusi įmonė pasaulyje. Bendrovės vertės šuolį lėmė auganti paklausa DI procesoriams, didėjantis duomenų centrų poreikis bei nuolat plečiami partnerystės tinklai su didžiosiomis technologijų kompanijomis.
Technologijų sektoriuje išsiskyrė keli svarbūs įvykiai, dar labiau sustiprinę dirbtinio intelekto (DI) temą. „Nvidia“, „AMD“, „Google“ ir „Amazon“ akcijos kilo po pranešimų apie naujas partnerystes su „OpenAI“, kurios vertinimas pasiekė įspūdingą 500 mlrd. JAV dolerių ribą. Tuo tarpu „Meta“ atsidūrė silpnesnių pozicijų sąraše – investuotojus išgąsdino ženkliai išaugusios veiklos sąnaudos. AI bumą papildė ir „AMD“ pranešimas apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės daugiametį susitarimą su „OpenAI“. Vis dėlto, augant įmonių vertinimams ir sandorių mastui, vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie galimą „DI burbulą“. Tai nereiškia, kad DI tema praranda aktualumą – greičiau tai signalas, jog investuotojai ima vertinti riziką atsargiau, ypač po kelių mėnesių trukusio spartaus kainų augimo.
Stiprius rezultatus spalį pateikė ir „Apple“ bei „Alphabet“. „Apple“ pelnas augo sparčiau, nei tikėtasi, o bendrovė pranešė apie atsigavusias „iPhone“ pardavimų apimtis bei toliau stiprėjančią paslaugų ekosistemą. Tuo tarpu „Alphabet“ pasiekė naują ketvirčio pajamų rekordą – 102 mlrd. JAV dolerių, daugiausia dėl „Google Cloud“ padalinio augimo ir didėjančių DI paslaugų pajamų.
Šie rezultatai dar kartą patvirtino, kad DI tema ir toliau formuoja visos rinkos kryptį. Investuotojų dėmesys išlieka sutelktas į technologijų gigantus, kurie geba ne tik kurti naujas DI platformas, bet ir sėkmingai jas komercializuoti.
