KOVAS RINKOSE – GEOPOLITIKA GRĄŽINO NEAPIBRĖŽTUMĄ
Kovas finansų rinkose buvo įtemptas. Pagrindiniai JAV akcijų indeksai reikšmingai koregavosi – tiek „S&P 500“, tiek technologijų indeksas „Nasdaq 100“ smuko maždaug po 5 %. Kritimas buvo platus – silpnėjo ne tik didžiosios technologijų bendrovės, bet ir dauguma ciklinių sektorių. Investuotojai mažino riziką, o rinkos lyderystė persikėlė į siauresnį sektorių ratą.
Didžiausią įtaką rinkoms turėjo geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose. JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną bei vėlesnė konflikto eskalacija smarkiai paveikė energetikos rinką. Užsidarius Hormūzo sąsiauriui ir sutrikus reikšmingai daliai naftos bei suskystintų dujų tiekimo, naftos kainos šoktelėjo daugiau nei 50 %, pasiekdamos aukščiausius lygius nuo 2020 m. Toks staigus energijos kainų šokas atgaivino infliacijos baimes ir tapo vienu svarbiausių neigiamų veiksnių akcijų rinkoms.
Makroekonominė aplinka taip pat tapo mažiau palanki. JAV obligacijų pajamingumai kilo, o rinka pradėjo mažinti lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo. FED kovo mėnesio posėdis pasižymėjo griežtesne retorika – nors bazinės palūkanos nebuvo pakeistos, centrinis bankas signalizavo, kad infliacijos rizika išlieka, o palūkanų mažinimas gali būti atidėtas.
Tuo tarpu investuotojų kapitalas judėjo į saugesnius bei su žaliavomis susijusius aktyvus. Energetikos sektorius buvo vienas iš nedaugelio, kuris demonstravo teigiamą rezultatą, kartu su kai kuriomis žaliavų ir gynybinėmis temomis. Tuo tarpu augimo akcijos, ypač technologijų sektorius, patyrė spaudimą dėl aukštesnių palūkanų ir augančio neapibrėžtumo.
Kovo neramumai rinkose lėmė ir pokytį „Synergy Global Momentum Fund“ fonde. Fondo taikoma inertiškumo strategija mėnesio pabaigoje lėmė vieną portfelio pakeitimą – išsivysčiusių rinkų akcijų (išskyrus JAV), pozicija buvo pakeista į žaliavas. Tuo tarpu aukso ir besivystančių rinkų pozicijos portfelyje išliko. Šis pokytis atspindi pasikeitusią rinkos lyderystę – geopolitinės įtampos ir energijos kainų šoko aplinkoje būtent žaliavų segmentas demonstravo stipriausią impulsą.
ŠVARIOS ENERGETIKOS SEKTORIUS PARODĖ ATSPARUMĄ
Nors kovas buvo sudėtingas, tarp „Synergy Finance“ fondų geriausiai pasirodė „Synergy Future Megatrends Fund“, kurio rezultatas siekė +1,88 %. Prie šio augimo labiausiai prisidėjo tai, kad beveik pusę fondo turto šiuo metu sudaro švarios energetikos ETF, kovą demonstravę geresnį rezultatą nei platesnė akcijų rinka. Kol didieji JAV indeksai smuko, šis segmentas išsiskyrė kur kas didesniu atsparumu.
Tokie ETF kaip „iShares Global Clean Energy ETF“, „Invesco Solar ETF“ ar su baterijų tematika susiję fondai kovą svyravo nežymiai ar fiksavo nedidelį prieaugį. Tai išsiskyrė bendrame rinkos kontekste, kuomet investuotojai mažino riziką, o didžiosios JAV technologijų bendrovės patyrė stipresnį spaudimą.
Konfliktas Irane ir staigus naftos kainų šuolis vėl priminė energetinės nepriklausomybės svarbą. Nors švarios energetikos bendrovių akcijos iš karto stipriai nereagavo, brangesnė nafta ilgainiui gerina atsinaujinančios energetikos konkurencingumą ir padeda šiam sektoriui išlikti investuotojų akiratyje.
Svarbu ir tai, kad dalis šių ETF pozicijų pasižymi labiau gynybinėmis savybėmis nei įprasta manyti. Vėjo ir saulės energetikos infrastruktūros bendrovės dažnai turi ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, stabilesnius pinigų srautus ir mažesnį pelnų svyravimą, todėl rizikos vengimo aplinkoje gali elgtis panašiau į komunalinių paslaugų sektorių nei į aukšto augimo technologijų akcijas.
„Synergy Future Megatrends Fund“ fondas yra valdomas pagal inertiškumo strategiją, kuri orientuojasi į temas, rodančias stipriausią impulsą rinkoje. Šiuo laikotarpiu didžiąją portfelio dalį sudariusios švarios energetikos pozicijos pasirodė atsparesnės nei platesnė akcijų rinka.
TECHNOLOGIJŲ SEKTORIŲ SLĖGĖ AUGANTYS KAŠTAI
Technologijų sektorius į kovą įžengė jau prislopusiomis nuotaikomis, o konfliktas Irane šį spaudimą tik dar labiau sustiprino. „Nasdaq 100“ indeksas nuo 2025 m. spalio viršūnės smuko daugiau nei 11 %, taip oficialiai pereidamas į korekcijos teritoriją. Didžiausias spaudimas teko vadinamosioms „Magnificent 7“ bendrovėms, kurių didelis svoris indeksuose automatiškai tempė žemyn ir platesnę JAV akcijų rinką.
Papildomu smūgiu tapo energijos kainų šuolis, kuris dirbtinio intelekto bumui suteikė visai naują riziką. Iki šiol investuotojai daugiausia vertino DI augimo potencialą, tačiau kovą daugiau dėmesio sulaukė ir šios plėtros kaina. Duomenų centrų plėtra reikalauja milžiniškų energijos išteklių, todėl smarkiai pabrangusi nafta ir išaugę energijos kaštai iškart sukėlė klausimų dėl būsimų pelno maržų.
Vienas svarbiausių veiksnių buvo kilę obligacijų pajamingumai. Aukštesnės palūkanos nepalankios augimo bendrovėms, nes mažina būsimų pelnų dabartinę vertę ir skatina investuotojus atsargiau žiūrėti į aukštus akcijų vertinimus. Būtent todėl technologijų sektorius, ilgą laiką buvęs tarp rinkos lyderių, kovą jautė stipresnį spaudimą nei daugelis kitų segmentų.
Vis dėlto balandžio pradžioje naftos kainoms pradėjus trauktis, sumažėjo ir dalis trumpalaikio spaudimo, kuris labiausiai slėgė su dirbtinio intelekto infrastruktūra susijusias bendroves. Po kovo korekcijos sektoriaus vertinimai taip pat atrodo labiau subalansuoti, ypač turint omenyje, kad pelnų augimo lūkesčiai 2026 m. vis dar išlieka aukšti. Technologijų sektorius ir toliau išlieka viena svarbiausių pasaulio rinkų augimo temų, tačiau pastarasis mėnuo priminė, kad net ir stipriausi rinkos sektoriai nėra apsaugoti nuo korekcijų.
